„Po išsamaus, nepriklausomo ir nešališko tyrimo mano biuras priėjo prie išvados, kad yra pagrįsto pagrindo manyti, kad generolas majoras Min Aung Hlaingas, kuris laikinai eina prezidento pareigas (...) turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus žmoniškumui“, – sakoma K. Khano pranešime.
Chunta savo ruožtu sakė, kad niekada nepripažino TBT pareiškimų.
„Kadangi Mianmaras nėra TBT šalis narė, tribunolo pareiškimų mes nepripažįstame“, – teigė chuntos komunikacijos komanda.
Rohinjų kilmės pabėgėliams trečiadienį paskelbtas TBT pranešimas, jog bus siekiama chuntos vado arešto orderio, sukėlė daug džiaugsmo.
„Mes esame laimingi, jog TBT galimai paskelbs arešto orderį Mianmaro kariniam vadui Min Aung Hlaingui“, – sakė rohinjų pilietinės visuomenės lyderis Sayodas Alamas (Sajodas Alamas), dabar gyvenantis tankiai apgyvendintoje pabėgėlių stovykloje kitapus Mianmaro sienos, Bangladeše.
„Mums tai yra pergalė“, – pridūrė jis.
Apie milijoną valstybės neturinčių musulmonų mažumos narių gyvena didžiuliame, chaotiškame pagalbos stovyklų tinkle aplink Koks Bazarą. Čia jie įsikūrė bėgami nuo masinių žudynių Mianmare.
Min Aung Hlaing buvo kariuomenės vadas 2017-aisais vykusio masinio susidorojimo metu, kuris dabar yra tiriamas Jungtinių Tautų kaip galima genocido apraiška. Rohinjus, kaip etninę, religinę ar kultūrinę bendruomenę, jis vadina įsivaizduojama.
Rohinjų mažuma jau patyrė dešimtmečius trukusią diskriminaciją Mianmare, kai vis besikeičianti valdžia juos laikė nelegaliais migrantais, nepaisant jų ilgos istorijos šioje šalyje.
Tai būtų pirmas kartais, kai aukšto lygio Mianmaro valdžios pareigūnui išduodamas arešto orderis dėl sąsajų su skriauda rohinjų mažumai.
TBT teisėjai dabar turės spręsti, ar tokį orderį išduoti.
Jei prašymas bus patenkintas, 124 TBT šalys narės teoriškai turėtų suimti chuntos vadovą, jei šis įžengtų į jų teritoriją.
