„Jeigu dalyvausime derybose..., tai tik dėl mūsų pasipriešinimo (Vakarų šalims). Savo pasipriešinimu apgynėme Irano žmonių teises“, – derybininkas Saeedas Jalili sakė kalboje, kurią transliavo vietos televizija.
„Irano žmonės niekada neatsisakys nė menkiausių savo teisių“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje šiitiškos respublikos branduolines ambicijas, kurios, kaip įtaria Vakarų šalys, yra užslėpta atominių ginklų kūrimo programa.
Teheranas šiuos kaltinimus įnirtingai neigia.
„Patariu Vakarų pareigūnams nedaryti apskaičiuotų klaidų. Bagdade galime derėtis dėl bendradarbiavimo pagarbos nepaneigiamoms Irano teisėms pagrindu, – pažymėjo S.Jalili. – Kelias, kurį pasirinko mūsų šalis, yra negrįžtamas. (Vakarų šalys) norėtų blokuoti Irano pažangą branduolinėje srityje, tačiau joms nepavyko. Iranas šiandien tapo branduoline galybe.“
S.Jalili taip pat pakartojo, jog sankcijos ir tarptautinis spaudimas nepaveiks Irano apsisprendimo.
„Tiems, kurie sako, kad laikas imtis dialogo, atsakau: kas vykdo Irano spaudimo politiką? Nes ši strategija nedavė rezultatų“, kurių tikisi pasaulio galybės, pridūrė jis.
JAV ir Europos Sąjunga (ES) ne kartą griežtino ekonomines sankcijas Iranui, nustatydamos griežtus suvaržymus jo gyvybiškai svarbiai naftos pramonei, siekiant įtikinti Teheraną atsisakyti prieštaringai vertinamos urano sodrinimo programos.
JAV prezidentas Barackas Obama kovą perspėjo, kad Iranui lieka vis mažiau laiko, per kurį šį ginčą dar įmanoma išspręsti diplomatinėmis priemonėmis.
Iranas ir „P5 plius 1“ grupės šalys (Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija, Rusija, JAV ir Vokietija) balandžio viduryje Stambule surengė savo pirmąsias derybas per pastaruosius 15 mėnesių ir susitarė tęsti išsamesnes diskusijas Bagdade gegužės 23 dieną.
