Gzt.ru rašo, kad Š.Kalmanovičius jau ne kartą stojo ginti savo verslą nuo konkurentų, bandančių jį perimti. Dar 90–aisiais Izmailovo nusikaltėlių grupuotė buvo užsakiusi Š.Kalmanovičiaus žmogžudystę, norėdama perimti Tišino turgavietę į savo rankas. Tačiau milicijai pavyko laiku išaiškinti nusikaltėlių kėslus.
Etninės grupuotės
Gzt.ru šaltiniai patvirtino, kad azerbaidžaniečiai nuolat „drumstė vandenį“ ir bandė išstumti iš prekyviečių (ne tik maisto prekių) verslo rusų verslininkus ar kitas nusikalstamas grupuotes. Su atsisakančiais paklusti jų valiai azerbaidžaniečiai elgdavosi itin žiauriai.
Visai neseniai Pamaskvėje buvo nužudytas populiarios prekyvietės savininkas kartu su žmona.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Tišino prekybos centras Maskvoje |
Kitos prekyvietės savininką nusikaltėliai pagrobė ir „labai įtikinamai“ jam paaiškino, kas dabar tikrasis prekystalių karalijos šeimininkas. Manoma, kad tokių, itin žiaurių, užduočių vykdymui azerbaidžaniečiai patyrusius smogikus atsiveždavo iš savo tėvynės. Neseniai du tokie smogikai buvo nukauti Ščiolkovo plente. Paaiškėjo, kad Azerbaidžane jie yra ieškomi už žmogžudystę ir turto prievartavimą. Pas nukautus azerbaidžaniečius milicija rado tuziną mobiliojo ryšio telefonų (ryšiams su užsakovais) ir visą ginklų arsenalą.
Š.Kalmanovičiaus sėkmė ir užsakyta žmogžudystė
Š.Kalmanovičius į turgaviečių verslą įsiliejo 1993 metais, grįžęs į Rusiją iš Izraelio kalėjimo. Vienas pirmųjų jo projektų buvo Tišino turgavietės rekonstrukcija. Stichiško, nevaldomo turgaus vietoje išdygo šiuolaikiška prekyvietė „Tišinka“ su parduotuvių tinklu. Šaltinių teigimu, šis pelningas projektas ne kartą tapo Š.Kalmanovičiaus kivirčų su kriminalinio pasaulio atstovais priežastimi. Dar 1999–2000 metais tarp Šabtajaus ir „įteisinto vagies“ Liuberec Aksiono bei Izmailovo grupuotės vado Antono Malevskio (žuvo Afrikoje 2001 m. šokdamas parašiutu) kilo rimtų nesutarimų. Ir nors Š.Kalmanovičius visą laiką „draugavo“ su Rusijos spec. tarnybomis ir su Solncevo nusikaltėlių grupuote, jo konkurentų tai nesustabdė. Tuomet buvo užsakyta paties Š.Kalmanovičiaus ir jo padėjėjo žmogžudystė. Tačiau milicija sulaikė smogikus ir juos nuteisė.
Per pastaruosius metus Š.Kalmanovičiaus turgaviečių verslas pastebimai išsiplėtė, jis tapo Dorogomilovo ir Ščiolkovo prekyviečių savininku. To negalėjo nepastebėti konkurentai. Ypač ekonominės krizės metu. Manoma, kad azerbaidžaniečių gaujų
 |
| „Scanpix“ nuotr./Tišino prekybos centras Maskvoje |
autoritetų derybos su Š.Kalmanovičiumi baigėsi visišku fiasco – jis suprato, kad paklusdamas nusikaltėlių gaujoms, praras savo verslą. Kita vertus, pastaruoju metu Kalmanovičius stengėsi kuo mažiau bendrauti su nusikaltėlių pasauliu, todėl sumažėjo Solncevo grupuotės parama.
Svarbi ir kita aplinkybė. Etninės nusikalstamos grupuotės yra labai gerai organizuotos, jas dažniausiai sieja ne tik pinigai, bet ir kraujo ryšys. Todėl Maskvos milicijai kontroliuoti tokias gaujas itin sunku. Ypač po to, kai prieš metus buvo sumažintos Rusijos VRM kovos su organizuotu nusikalstamumu departamento pajėgos.
