Tai būtų galima pavadinti svajonių karjera. Thaveekijas Jaturajaroenkhunas iš vargano kaimo berniuko tapo multimilijonieriumi ir darbdaviu 3 700 darbuotojų.
Jo tėvai skurdžioje Tailando Patumo provincijoje augino daržoves. Norėdami užsidirbti, likusį nereikalingą derlių parduodavo.
„Nuo skurdo namuose pabėgau į Bankoką. Buvau apsėstas noro, ką nors nuveikti“, – pasakojo Thaveekijas. Jo gyvenimo devizas jau tuomet buvo tvirtas: „Nėra nieko, ko negalite pasiekti, jei tik to norite“. Iš Tailando kilusio kino gyvenimo pradžia buvo sunki. Jis siuvo, kirpo, pristatinėjo prekes, valė sales.
 |
| Scanpix nuotr./Kambodža |
„Jei šiandien manęs paklaustumėte, aš išdidžiai pasakyčiau, kad esu įgijęs kone tekstilės daktaro laipsnį – ne knygų dėka, o per patirtį“, – cituoja vyrą „Bangok Post“.
Po dvylikos ilgų metų savamokslis vyras, dirbęs samdomu darbuotoju, buvo paaukštintas į gamybos vadovus. Netrukus po to Thaveekijas įkūrė savo bendrovę, kurioje prie septynių siuvimo mašinų plušėjo dvylika darbuotojų. Šiandien dviejuose jam priklausančiuose fabrikuose dirba 3 700 darbininkų, dauguma jų migrantai, jie dirba dar pigiau nei tailandiečiai.
Traukiasi iš šalies
Kambodžoje 3000 darbininkų pagamins dvigubai daugiau produkcijos nei 3700 tailandiečių.
Po 32 ekonomiškai sėkmingų metų verslininkas atsisveikina su savo gimtine ir perkelia verslą į Kambodžą. Priežastis: Tailande nuo sausio kyla minimalus dienos atlygis ir sieks apie 300 batų (apie 7,5 euro). Kambodžoje darbininkai plušės šešis kartus pigiau, už 51 batą arba 1,25 euro per dieną. Tailando ekonomikos žinovai įspėja – kaip ir visur pasaulyje, kuomet prabylama apie minimalios algos kėlimą, patiriamas šokas. Kainos kils, žmonės neteks atlyginimų, infliacija dar pakils. Nepaisant to vyriausybė nusprendė įgyvendinti vieną pagrindinių savo rinkiminių pažadų.
Verslininkai, tokie kaip Thaveekijas, nenori stebėti, kaip toliau vystysis Tailando ekonomika. Jis skaičiuoja: „Investicijos Kambodžoje atsiperka vien dėl minimalaus atlygio, kuris yra daug mažesnis nei pas mus. Dabar mes vėl galėsime konkuruoti su tokiomis šalimis kaip Kinija“. Gamybą jis ketina dar išplėsti ß nuo 500 tūkst. iki milijono vienetų per mėnesį. Apie 60 proc. produkcijos dėl pigaus arba apskritai bemuičio režimo iš Kambodžos bus eksportuojama į Japoniją, JAV, Europą.
Vargana šalis
Kambodža yra viena varganiausių valstybių pasaulyje, čia kaip ir Pakistane bei Bangladeše pirkėjai atranda pigių drabužių rojų. Pietryčių Azijos ekonomikoms tekstilės industrija yra itin svarbus ramstis. Ji yra didžiausias darbdavys ir pagamina 80-90 proc. visos eksporto produkcijos. Kas dešimti pasaulyje dėvimi marškinėliai, Friedricho Eberto fondo vertinimu, pagaminti Kambodžoje.
Kambodžos fabrikuose dirba apie 300 tūkstančių žmonių, daugiausia 18-35 metų moterys. Darbo sąlygos, kaip visose menko užmokesčio šalyse, nežmoniškos. Profsąjungos konstatuoja, jog šioje šalyje, lyginant su kaimynėmis, mokamas pats mažiausias atlygis. Darbininkai sistemingai stumiami į skurdą.
Skurdas ir vargas
 |
| Scanpix nuotr./Protestai |
50 eurų – tiek uždirba Kambodžos darbininkas per mėnesį. Padoriam gyvenimui tiek toli gražu nepakanka. Tekstilės gamintojai pluša šešias dienas per savaitę, po dvylika valandų per dieną, dažnai joms tenka dirbti viršvalandžius. Ne kartą yra pasigirdę apie tamsias gamyklų puses. Pernai rugpjūtį Kampongo provincijoje 300 moterų buvo nuvežtos į ligoninę, jos dirbo gerai žinomam drabužių tinklui „H&M“. Moterys savo darbo vietose kentė badą ir buvo itin išsekusios. Nuo 2010 iki 2012 metų Kambodžos tekstilės fabrikuose nualpo 2 400 moterų, jos buvo ant mirties slenksčio.
Kas darbo sąlygoms priešinasi, lieka apskritai be nieko, sulaukia grasinimų. Vasarį, žmogaus teisių gynėjų duomenimis, apie 1 000 streikuojančių darbininkų sulaukė šūvių. Trys buvo sužeisti.
Tailando tekstilės karalius Thaveekijas į kalbas apie menką atlygį ir žmonių išnaudojimą nekreipia dėmesio. Jis daug kartų perskaičiavo, kad Kambodžoje 3 000 darbininkų pagamins dvigubai daugiau produkcijos nei 3 700 tailandiečių. 150 mln. batų investicijos atsipirks jau po trejų metų.
„Tailande mūsų pramonės šakai saulė jau leidžiasi“, – sako jis. Kambodža Azijos verslininkams nušvinta tarsi ryto aušra. Kambodžos prekybos ministras Chamas Prasidhas džiaugiasi, kad siekdami maksimalaus pelno į Kambodžą ima migruoti net ir Kinijos gamintojai.
