Kruvinojo penktadienio vakarą Victoras su draugais pas vieną jų bute sėdėjo ir žiūrėjo draugiško futbolo mačo tarp Vokietijos ir Prancūzijos transliaciją, kai išgirdo naujieną apie pirmąjį išpuolį.
„Pradėjome sekti žinias, ėmėme kaip išprotėję skambinti visiems pažįstamiems, gyvenantiems Paryžiuje. Sprogdinimų bei šaudymų skaičius didėjo. Daugėjo ir žuvusiųjų. Keletas pažįstamų buvo tame koncerte, į kurį įsiveržė teroristai. Bandėme su jais susisiekti... Deja... Jokių žinių iki dabar... Šaudymai vyko arti tos vietos, kur aš gyvenu ir dirbu“, – pirmąją reakciją į atakas nupasakojo Victoras.
Vyras liko draugo bute. Visą naktį nemiegojo.
„Nesu tikras, ar saugu išeiti į gatvę. Nemiegojau visą naktį. Negaliu miegoti dabar. Tai – košmaras. Nežinau, kas bus rytoj. Aš ir mano draugai, šeima – kupini baimės. Ji mus kausto“, – teigė vyras.
Victoro teigimu, per anksti suvokti, kas ir kodėl iš tikro nutiko. Kodėl buvo pasirinkta ši diena, šios Paryžiaus vietos. Viena aišku, futbolo mačas vyko Paryžiaus priemiestyje, tad didelės policijos pajėgos buvo sutelktos ten.
„Policija negalėjo staiga atsidurti centre, kur taip pat vyko kraupūs įvykiai“, – paaiškino užstrigęs draugo bute Victoras.
Paklaustas, ką pirma darys išdrįsęs išeiti lauk, vyras prisipažino nežinantis: ar važiuos namo taip, kaip atvažiavo – dviračiu, ar eis į metro stotelę.
Po sausio mėnesio įvykių Paryžiuje, kai teroristai nužudė dvylika „Charlie Hebdo” leidinio redakcijos darbuotojų, kiekvieną dieną po Prancūzijos sostinės gatves, ypač lankomiausias turistų vietas, vaikštinėdavo bei tvarką prižiūrėdavo automatais nešini kariai. Saugumas išties buvo sustiprintas, tačiau niekas nesitikėjo tokios atakų bangos.
Šeštadienio rytą su vyru Paryžiuje atostogaujanti kaunietė Ieva R. prie Nacionalinio Žoržo Pompidu meno ir kultūros centro, sutrumpintai vadinamo Žoržo Pompidu centru, užfiksavo tokį piešinį.
Moters teigimu, centrinėse Paryžiaus gatvėse matyti daugiau policininkų nei paryžiečių ar turistų.
„Viskas uždarinėta. Niekas neveikia. Nuolat kaukia sirenos“, – tikino Ieva R.
