Neilgai trukus, pasibaigus pirmajam rinkimų ratui, kandidatų į prezidentus skaičius nuo 21 sumažėjo iki trijų.
Nežymiai pirmauja dabartinis prezidentas Hassanas Sheikhas Mohamudas, pelnęs 88 balsus, toliau su 72 balsais seka buvęs ministras pirmininkas Mohamedas Abdullahi Farmajo ir buvęs prezidentas Sharifas Sheikhas Ahmedas, kuriam teko 49 balsai; ketvirtasis, ministras pirmininkas Omaras Abdirashidas Sharmarke, pelnęs 37 balsus, antrajame rate nedalyvaus.
O.A.Sharmarke kaltino regiono šalis kišimusi į rinkimų procesą ir pastangomis prastumti tam tikrus savo kandidatus. „Tos kaimyninės šalys turėtų gerbti mūsų suverenumą ir liautis kištis į mūsų reikalus“, – prieš rinkimus pareiškė jis, neįvardindamas konkrečių valstybių.
Tarp likusių kandidatų yra ir vienas dvigubą pilietybę turintis asmuo, tad Somalio prezidentu gali tapti ir JAV pasą turintis M.A.Farmajo.
Baiminantis islamo ekstremistų grupės „al Shabab“ išpuolių, prezidento rinkimai patikėti įstatymų leidėjams, kurie balsuoja budriai saugomoje buvusioje oro pajėgų bazėje Mogadiše. Balsavimas transliuojamas tiesiogiai internetu. Per keletą rinkimų etapų kandidatų sąrašas vis trumpėja, kol galiausiai bus paskelbtas vienas nugalėtojas. Tiesa, vienas kandidatas iš sąrašo iškrito trečiadienį dar prieš balsavimą.
Ši Rytų Afrikos valstybė bando suformuoti savo pirmą efektyviai veikiančią centrinę vyriausybę per ketvirtį amžiaus. Daugel metų nesiliaujantis klanų konfliktas, „al Shabab“ islamistų atakos bei badas visiškai nualino šią maždaug 12 mln. gyventojų turinčią valstybę.
Dėl nestabilios padėties šalies viduje Somalis atsidūrė tarp septynių musulmoniškų valstybių, kurios minimos JAV prezidento Donaldo Trumpo imigracijos draudimo įsake, nors šios šalies partnerystė darosi vis svarbesnė JAV kariuomenei jos kovoje su terorizmu.
Apie sostinėje tvyrančius pavojus liudija du minosvaidžio sviediniai, kuriuos antradienio vakarą paleido įtariami ekstremistai ir kurie pataikė netoli tos vietos, kurioje vyksta balsavimas.
Nors tarptautinė bendruomenė atkakliai ragino Somalį rengti rinkimus, turėjusius tapti jo stiprybės simboliu, o JAV pastaraisiais metais skyrė šimtus milijonų dolerių pagalbos, turėjusios padėti šaliai atsigauti politiškai ir ekonomiškai, balsavimą vis tiek temdo pranešimai apie įtariamą korupciją.
Rinkimuose dalyvaujančius parlamentarus – 275 žemųjų parlamento rūmų narius ir 54 senatorius – atrinko įtakingas ir sudėtingas klanų tinklas. Prieš keletą savaičių Jungtinės Tautos, JAV, Europos Sąjunga ir kitos tarptautinės bendruomenės narės perspėjo dėl „baisiausių rinkimų proceso pažeidimo atvejų“, įskaitant smurtą, bauginimus ir tai, kad moterims kandidatėms rezervuotas vietas užėmė vyrai.
Remiantis pranešimais, kai kur už balsą mokama iki 30 tūkst. JAV dolerių.
„Tai ko gero patys brangiausi rinkimai, skaičiuojant balso kainą, istorijoje“, – sakoma Mogadiše įsikūrusios kovos su korupcija grupės „Marqaati“ antradienį paskelbtame pranešime.
Tarp rinkimuose besivaržančių kandidatų esantis dabartinis prezidentas H.Sh.Mohamudas gali būti išrinktas antrai penkerių metų kadencijai.
Turėti palankią Somalio vyriausybę būtų naudinga įvairioms musulmoniškoms šalims, įskaitant ir Turkiją, kuri daug investuoja Somalyje. Jungtiniai Arabų Emyratai ir Kataras taip pat palaiko savo skirtingus kandidatus.
Somalyje nebuvo efektyvios centrinės vyriausybės nuo 1991 metų, kai buvo nuverstas karinis prezidento Siado Barre režimas, bet prasidėjo ilgas anarchijos ir konfliktų tarp klanų laikotarpis.
Tai sudarė palankias sąlygas suklestėti grupuotėms, susijusioms su „al Qaeda„ir „Shabaab“, kurios užvaldė plačias teritorijas ir trikdė pastangas įkurti centrinę vyriausybę.
