Pasak straipsnio, strategija yra pakankamai aiški: palydovas nufotografuoja vietovę, o po kelių dienų ar savaičių ten atskrenda raketa. Pasitaiko, kad po smūgio kitas palydovas padaro papildomų vaizdų, greičiausiai norėdamas patikrinti žalos mastą.
„Sutapimų, kai po nuotraukų seka smūgiai, yra per daug, kad tai būtų atsitiktinumas“, – pažymėjo „The Atlantic" šaltinis.
Jis nurodė, kad įtartini atvejai kaupiasi, o kadangi daugelis palydovinių vaizdų bendrovių siūlo archyvinių vaizdų sąrašą su datomis ir koordinatėmis, galima peržiūrėti dešimtis tūkstančių Ukrainoje darytų vaizdų ir užfiksuoti įtartinus dėsningumus. Esą tokių atvejų yra šimtai.
Tuo pat metu Ukraina teigia stebinti Rusijos palydovų skrydžius ir dar neseniai manė, kad sąjungininkų palydovai nebus prieinami Rusijos naudai.
„Maždaug prieš pusmetį negalėjome įsivaizduoti, kad privačios bendrovės pardavinės palydovines nuotraukas, užfiksuotas jautriose teritorijose. Tačiau tapo sunku patikėti, kad šie sutapimai yra atsitiktiniai“, – „The Atlantic“ pareiškė vienas Ukrainos kariuomenės pareigūnas.
Ukrainos gynybos ministerija taip pat pasidalijo įtarimais, kad Rusija per trečiųjų šalių bendroves perka palydovinius vaizdus iš JAV ir kad šie vaizdai „gali būti panaudoti ginkluotoje agresijoje prieš Ukrainą“.
„Užsisakyti vaizdus iš šių bendrovių yra lengviau, nei manote. Pasenusius, neryškius vaizdus galima nemokamai patalpinti „Google“ žemėlapiuose. Švieži, ryškūs vaizdai to, ką norite ar nenorite susprogdinti, kainuoja šiek tiek brangiau, – aiškinama straipsnyje. – Įmonės siūlo stebėtinai greitą darbų atlikimą už kelis tūkstančius dolerių. Greitesni apdorojimo ciklai ir didesnė raiška padidina kainą“.
Dvi didžiausios JAV bendrovės, užsiimančios komercinių palydovinių nuotraukų darymu, yra „Maxar“ ir „Planet“. Jų užfiksuotomis nuotraukomis dažnai naujasi ir įvairūs pasaulio žiniasklaidos leidiniai.
„The Atlantic“ nurodė, kad abi šios įmonės skelbė Ukrainos objektų, į kuriuos vėliau pataikė Rusijos raketos, vaizdus.
Bendrovių atstovai taip pat pabrėžė, kad kruopščiai tikrina savo klientus ir laikosi JAV reglamento, kuriuo nuo karo pradžios draudžiami sandoriai su Rusija.
Bendrovė „Maxar“ atsisakė komentuoti konkrečius įtartinų Ukrainos vaizdų užsakymų atvejus, tačiau teigė, kad „2022 m. kovo pradžioje nutraukė visus verslo santykius su Rusijos subjektais, įskaitant perpardavėjus“.
Tuo tarpu įmonė „Planet“ aiškino esanti įsipareigojusi teikti vaizdus „atsakingiems subjektams, pavyzdžiui, vyriausybėms, pagalbos organizacijoms ir žiniasklaidai“, ir „kruopščiai dirba, kad išvengtų netinkamo naudojimo ir piktnaudžiavimo galimybės“.
Leidinys pridūrė, kad nė viena iš bendrovių nenorėjo pasakyti, ar kada nors nustatė atvejų, kai Rusija naudojosi jų nuotraukomis, taip pat nenorėjo apibūdinti, kaip užtikrina, kad jų klientai iš tikrųjų nėra priedangos Rusijos bendrovės, rašo „The Atlantic“.
Ukrainos pareigūnas teigė neturįs pagrindo manyti, kad pačios bendrovės remia Rusiją kare. Tiek „Planet“, tiek „Maxar“ daug bendradarbiauja su JAV vyriausybe, todėl sąmoningai padedant Rusijai kiltų pavojus sutartims ir būtų pradėtas taikyti reguliavimas.
Kito šaltinio teigimu, siekdamos, kad vaizdai nepatektų į Rusijos rankas, palydovų bendrovės turės kontroliuoti ne tik tai, iš kokių klientų priima užsakymus, bet ir šių vaizdų perpardavimą.