Pasak „The Bell“ tyrėjų, idėja sukurti „Wagner“ gimė po to, kai Sankt Peterburge apsilankė Eebenas Barlow – pirmosios pasaulyje legalios privačios kariuomenės „Executive Outcomes“ įkūrėjas. Ji buvo įkurta Pietų Afrikos Respublikoje (PAR).
Sankt Peterburge E.Barlow lankėsi ekonomikos forume – skaitė paskaitą apie tai, kaip kariuomenei pagerinti bendradarbiavimą su privačiu sektoriumi. Pagrindinis E.Barlow vizito tikslas buvo prezentacijos pristatymas nedidelei Generalinio štabo delegacijai.
Rusijos karininkai domėjosi šia tema, tačiau tuo metu nebuvo kalbama apie Rusijos dalyvavimą didelėse karinėse kampanijose užsienyje. Generaliniame štabe iš pradžių buvo svarstyta, kad specialiosiose operacijose dalyvautų „nelegalai“ – taip nesėkmės atveju būtų išvengta viešumo.
2010-aisiais J.Prigožinas pradėjo vystyti savo verslą, susijusį su maitinimo tiekimu valstybės reikmėms. Iš pradžių jis maistą tiekė mokykloms, vėliau pasuko į karines struktūras, kurias įvertino trilijonu rublių.
„Mūsų planuose – kariuomenė. Joje dirba daugiau nei pusė milijono žmonių. Policijoje – du milijonai“, – 2011-aisiais interviu portalui „Gorod812“ kalbėjo verslininkas.
„The Bell“ šaltiniai iš Gynybos ministerijos apibūdino J.Prigožiną kaip „veiklų žmogų“, kuris „gali savimi pasirūpinti“.
Šaltinis: „Tačiau svarbiausia, kad Prigožinas asmeniškai pažįsta Putiną. Dar svarbiau yra tai, kad Putinas pažįsta jį.“
„Tačiau svarbiausia, kad Prigožinas asmeniškai pažįsta Putiną. Dar svarbiau yra tai, kad Putinas pažįsta jį“, – pabrėžė vienas jų.
J.Prigožinas, priešingai nei tokie prezidento draugai kaip Genadijus Timčenka ar Arkadijus Rotenbergas, nepriklausė artimiausiam V.Putino ratui, todėl tapęs sėkmingu verslininku kol kas ilgiau išliko šešėlyje.
Pirmuosius užsakymus kariuomenėje J.Prigožinui padėjo gauti buvęs kompanijos „Voentorg“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Leonidas Teifas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Audringa „Putino virėjo“ J.Prigožino jaunystė: vagystės, išgertuvės su paaugliais ir kalėjimas
Tiriamosios žurnalistikos laikraščio „Novaja Gazeta“ duomenimis, L.Teifas galimai kuravo kompanijos „Voentorg“ turto perdavimą J.Prigožinui. Ši įmonė užsiima maitinimo ir skalbimo paslaugų kariuomenei teikimu.
Tuomet „Wagner“ dar nebuvo įsteigta, tačiau su J.Prigožinu siejamos įmonės ėmė užsiimti karinių objektų valymu ir šildymu, karinių miestelių statymu, atliekų išvežimu ir maitinimo tiekimu.
J.Prigožino įmonės vykdė valstybinius užsakymus į Maskvos mokyklas ir ligonines. Tokiu būdu dalis iš valstybės gaunamų pinigų finansavo „Wagner“ kūrimą.
Samdiniai Ukrainoje
„The Bell“ šaltinio, artimo Gynybos ministerijai, teigimu, iš pradžių J.Prigožinas ne itin žavėjosi privačios karinės kompanijos kūrimo projektu: tai buvo pavojinga, o nauda neatrodė akivaizdi. Vis dėlto, pasak šaltinio, „tokių užduočių neatsisakoma“.
2014-ųjų vasario-kovo mėnesiais „Wagner“ kovotojai buvo išsiųsti į Krymą, vėliau – į pietryčių Ukrainą.
Po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, „Wagner“ vaidmuo buvo apribotas, kadangi užteko Rusijos karinio personalo, perkelto į pusiasalį.
Tuomet privačios karinės kompanijos samdinių jėgas imta išbandyti pietryčių Ukrainoje, tačiau čia jų veikla taip pat buvo ribota.
„Wagner“ neaplenkė ir Sirijos
2015-aisiais Rusijos pietuose, netoli Karinės žvalgybos tarnybos (GRU) bazės, „Wagner“ kovotojų stovyklai buvo skirtas sklypas.
Portalas „Fontanka“ rašė, kad už karinį jų pasirengimą ir tiesioginį dalyvavimą mūšiuose buvo atsakingas atsargoje esantis pulkininkas Dmitrijus Utkinas.
Manoma, kad šaukinį „Wagner“, pagal kurį vėliau buvo pavadinta privati karinė kompanija, D.Utkinas gavo už meilę Vokietijai. Pasakojama, kad tarpai tarp palapinių ir treniruočių stovyklos buvo vadinami „Die Straße“ – vokiečių kalba tai reiškia „gatvė“.
2015-ųjų rugpjūtį „Wagner“ paskelbė ieškanti samdinių, kurie bus siunčiami į Siriją. Iš pradžių Gynybos ministerija tvirtino, kad Rusijos pajėgos nedalyvavo sausumos operacijoje, tačiau 2016 metais generolas Aleksandras Dvornikovas pripažino, kad respublikos teritorijoje „atskiras užduotis“ atlieka „mūsų specialiųjų operacijų pajėgų daliniai“.
„The Bell“ rašo, kad toks apibūdinimas visų pirma reiškė „Wagner“ samdinius. Kai Sirijos kariuomenė vykdydavo puolimą, o Rusijos aviacija jai padėdavo, „Wagner“ kovotojai dažnai būdavo priešakinėse linijose.
Triumfas ir įtaka Afrikoje
Kai 2016-aisiais nuo „Islamo valstybės“ buvo išvaduotas Palmyros miestas, o „Wagner“ samdiniai šioje operacijoje suvaidino svarbų vaidmenį, D.Utkinas ir keli kiti karininkai buvo priimti Kremliuje.
Tačiau 2018-ųjų vasarį netoli Sirijos miesto Deir Az Zoro privati kariuomenė patyrė pirmuosius didelius nuostolius: nepatvirtintais duomenimis, tuomet žuvo nuo kelių dešimčių iki daugiau nei šimto „Wagner“ samdinių.
Kiek vėliau „Wagner“ samdiniai pasirodė Afrikoje. Per pastaruosius pusantrų metų Rusija ir jos valstybinės kompanijos pasirašė karinio ir ekonominio bendradarbiavimo sutartis su Gvinėja, Nigeriu, Čadu, Nigerija, Centrinės Afrikos Respublika (CAR), Libija ir kt.
Žiniasklaidos duomenimis, „Wagner“ samdiniai ir rusų politikos technologai Afrikoje ėmė rodytis jau 2017-ųjų pabaigoje.
2018-ųjų kovą Užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad į CAR išsiunčiami penki kariniai ir 170 piliečių instruktorių, kurie neva padės apmokyti CAR karius.
Be to, J.Prigožino politikos technologai prisidėjo prie Zimbabvės prezidento rinkimų kampanijos. Šiuo metu „Putino virėjas“ ketina plėsti įtaką mineralais turtingoje Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR).
2018-aisiais metais į CAR atvykę tirti „Wagner“ veiklą neaiškiomis aplinkybėmis žuvo trys rusų žurnalistai: Orchanas Džemalis, Kirilas Radčenka ir Aleksandras Rastorgujevas.
Paaiškėjo, kad 2018-ųjų rugpjūtį J.Prigožinas dalyvavo Sudano sostinėje vykusiame susitikime su CAR ginkluotųjų pajėgų lyderiais. O lapkritį jis dalyvavo Rusijos gynybos ministro Sergejus Šoigu derybose su Libijos nacionalinės kariuomenės vadu. Jie aptarė saugumo situaciją Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje.
Vienas šaltinis naujienų agentūroms „Interfax“ ir „RIA Novosti“ teigė, kad „Putino virėjas“ organizavo pietus renginio dalyviams, taip pat dalyvavo kultūrinės programos aptarime.
„The Bell“ šaltinių manymu, nuo 2014-ųjų „Wagner“ galėjo dirbti 7-10 tūkst. žmonių. Kampanijos Sirijoje pradžioje kompanijos išlaikymas, įskaitant kompensacijas žuvusiųjų artimiesiems, atsieidavo 5 mrld. rublių (66,34 mln. eurų) per metus. 2018-aisiais šios išlaidos galėjo siekti beveik 2 mrld. rublių (26,53 mln. eurų).
Pats J.Prigožinas sako neturįs jokių ryšių su „Wagner“.
