„The Daily Telegraph“ atskleidė JAV karinius planus, kaip Rusijos invazijos atveju amerikiečiai skubėtų į pagalbą Baltijos šalims

Straipsnyje nurodoma, kad pagal dabartinius planus amerikiečių kariai turėtų išsilaipinti viename iš penkių numatytų uostų, o iš jo iš anksto suplanuotais logistikos maršrutais būti siunčiami į karščiausius taškus, kad atremtų galimą Maskvos puolimą.

Logistiniai maršrutai tapo pagrindiniu prioritetu po to, kai NATO aukščiausiojo lygio viršūnių susitikime Vilniuje šalių vadovai sutarė parengti 300 tūkst. aukštos parengties kovotojų Aljansui ginti.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./JAV karys

Pagal egzistuojančius, leidiniui „The Daily Telegraph“ žinomus, planus, Jungtinių Valstijų kariai turėtų išsilaipinti Nyderlandų uostuose, o po to traukiniais per Vokietiją keliauti į Lenkiją. Rusijos invazijos į NATO teritoriją atveju JAV kariai greičiausiai atvyktų į Roterdamo uostą ir būtų siunčiami į rytus.

Tačiau NATO sutinka pratęsti maršrutus iki kitų uostų, kad Rusija negalėtų nutraukti sausumos ryšių linijų.

Jei iš Nyderlandų įvažiuojančios NATO pajėgos nukentės nuo Rusijos bombardavimo arba Maskvos pajėgos sunaikins Šiaurės Europos uostus, Aljansas sutelks dėmesį į Italijos, Graikijos ir Turkijos uostus, pažymi „The Daily Telegraph“.

Tuo tarpu iš Italijos uostų amerikiečių kariai galėtų žygiuoti sausuma per Slovėniją ir Kroatiją į Vengriją, kuri ribojasi su Ukraina.

Panašūs planai numatyti ir dėl pajėgų atvykimo iš Turkijos ir Graikijos uostų per Bulgariją ir Rumuniją, kad jos pasiektų rytinį Aljanso flangą. Taip pat rengiami planai gabenti karius per Balkanų uostus bei Norvegiją, Švediją ir Suomiją.

Tokiuose sausumos koridoriuose kariuomenės nebus varžomos vietinių taisyklių ir galės laisvai gabenti krovinius be įprastų apribojimų.

Pastaruosius penkerius metus atsakingos NATO institucijos atlieka patikrinimus, siekdamos nustatyti įvairius maršrutus, kuriais galėtų būti gabenami kariai kovai su Rusijos invazija. Šiaurės Europos uostai, pavyzdžiui, Nyderlandų, Vokietijos ir Baltijos šalių, laikomi ypač pažeidžiamais dėl galimų Rusijos raketų atakų.

„Viskas sukurta taip, kad būtų užtikrintas reikiamas atsparumas – patikimumas ir rezervai“, – pažymėjo generolas leitenantas Alexanderis Solfrankas, NATO logistikos direktorato (JSEC) vadovas.

Po praėjusią savaitę paviešintų perspėjimų, kad NATO turi tik 5 proc. reikiamų oro gynybos galios savo rytiniam flangui apsaugoti, JSEC vadovas išreiškė susirūpinimą dėl oro-žemės pajėgumų apsaugoti svarbiausius logistikos centrus.

AFP/„Scanpix“ nuotr./JAV karys

„Vertindami Rusijos karą Ukrainoje, pastebėjome, kad Rusija atakavo Ukrainos logistikos bazes. Iš to reikėtų daryti išvadą, kad konfliktinėje situacijoje didžiulės logistikos bazės bus puolamos ir naikinamos pirmiausia. Kalbant apie oro gynybą... Ji visada yra nepakankama. Neįsivaizduoju situacijos, kai oro gynyba būtų pakankama. Tai geras karinio principo taikymo pavyzdys: „Jei nori būti stiprus visur, nesi stiprus niekur“, – kalbėjo A.Solfrankas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau yra išreiškęs įsitikinimą, kad Rusijos ir NATO karas yra įmanomas. Jis pažymėjo, kad šis scenarijus taps realybe, jei Ukraina nesugebės pasipriešinti.

JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley įvertino, kad tokiame kare Rusija negalėtų išsilaikyti ilgiau nei Ukraina.

Planai dėl sausumos koridorių pradėti kurti atsižvelgiant į griežtus aukšto rango NATO pareigūnų perspėjimus, kad Vakarų šalių vyriausybės turi ruoštis galimam konfliktui su Rusija.

Vertinimų, kada toks konfliktas įvyktų, esama įvairių. Dalis Vakarų politinių lyderių teigė, kad jo reikėtų tikėtis per artimiausią dešimtmetį, tuo tarpu Norvegijos ginkluotųjų pajėgų vadas Eirikas Kristoffersenas pažymėjo, kad Vakarai davė sau per daug laiko pasiruošimui.

Anot jo, Aljansas turi dvejų trejų metų laikotarpį pasirengti, kol Rusija atstatys pajėgumus įvykdyti įprastinei atakai, anksčiau skelbė naujienų tarnyba „Bloomberg“.