„Karinės operacijos Kryme paprastai baigiasi tūkstančiais žuvusiųjų: vien per pastarąjį šimtmetį žuvo šimtai tūkstančių žmonų, visų pirma per pilietinį karą Rusijoje ir Antrąjį pasaulinį karą, jau nekalbant apie didžiules aukas 1850-ųjų Krymo karo metu“, – rašo „The Economist“.
Anot leidinio, pusiasalio topografiją gerai išmanantys karo ekspertai pastebi, kad šis faktorius turėtų priversti Ukrainą susimąstyti.
„Admirolas Mykola Žibarevas, kuris 1992 metais sukėlė Rusijos Juodosios jūros laivyno žlugimą, paskelbęs savo fregatą ukrainietiška, dabar sako, kad diplomatija yra perspektyviausias būdas susigrąžinti ginčijamą teritoriją.
Į pensiją išėjęs karinio jūrų laivyno kapitonas Andrijus Ryženka sako, kad norint, jog operacija būtų sėkminga, reikia daug ką padaryti teisingai. „Yra reali perspektyva, kad viskas baigsis kraujo praliejimu. Tai operacija, kurios Ukrainai nereikia“, – teigė jis.
Pažymima, kad Vakarų Ukrainos partneriai baiminasi, jog operacija grąžinti Krymą ar Donbasą (kariniu požiūriu, galbūt lengvesnis pasiūlymas) gali paskatinti Rusiją eskaluoti padėtį ir net panaudoti branduolinius ginklus.
Buvęs Ukrainos oro desantininkų kariuomenės vadas Mychailo Zabrodskis teigė, kad Krymo grąžinimo operacija ne tik įmanoma, bet ir ruošiama 2023 m.
Tačiau jis negalėjo pasakyti, kada tiksliai ši operacija galėtų prasidėti.
M.Zabrodskis taip pat tvirtino, kad Ukrainos kariniai sukūrė taktiką, kuri gali pasiteisinti.
Anot jo, Ukraina neketina įsitraukti į beprasmį Krymo puolimą: „Yra ir kitų „įdomių“ galimybių manevruoti jungtines pajėgas, panaudoti antžemines pajėgas, laivyną ir atakas iš oro.“
Rusijos karinio jūrų laivyno ir oro dominavimo galima išvengti padedant „asimetrinėms gudrybėms“.
Jis pridūrė, kad Ukrainos bepiločių orlaivių atakos prieš Juodosios jūros laivyną spalio pabaigoje, „Admiral Makarov“ flagmano apgadinimas ir dalies Kerčės tilto sunaikinimas yra Ukrainos mąstymo pavyzdžiai: „Mes nustebinsime žmones – ir daug kartų.“
„Kyjivo politiniai lyderiai privačiuose pokalbiuose pripažįsta, kad sugrąžinti Donbasą ir Krymą bus sunkiau.
Jie pripažįsta, kad nemaža dalis ten gyvenančių gyventojų tebėra priešiški Kyjivui.
Krymo atkovojimo operacija greičiausiai susidurs su partizaniniu prorusiškų pajėgų pasipriešinimu“, – mano „The Economist‘.
Ukrainos vadovybė yra diskretiška dėl tolesnių veiksmų.
Šaltiniai ginkluotosiose pajėgose teigia, kad „nieko nėra atmesta“, įskaitant operacijas Rusijos užgrobtoje teritorijoje iki vasario 24 d.
Keliai, vedantys į Krymą, dabar yra Ukrainos ugnies zonoje, kurie apsunkina Rusijos logistiką.
Rusijos paskirta valdžia Kryme ruošiasi antžeminiam puolimui, liepia statyti naujus įtvirtinimus ir apkasus bei keliose pusiasalio vietose paskelbė nepaprastąją padėtį.
Krymo pusiasalio Džankojaus gyventojai praneša, kad šalia oro bazės kasamos tranšėjos.
„Pagrindinis Ukrainos uždavinys išlieka sugriauti Krymo tiltą, jungiantį Rusijos žemyninę dalį su Krymu.
Tai supranta ir Rusijos kariuomenė, todėl atitinkamai išplėtotos gynybos linijos“, – rašo „The Economist“.
Karinės žvalgybos šaltinis „The Economist“ teigė įsitikinęs, kad Ukrainos struktūriniai pranašumai, pirmiausia jos gebėjimas organizuoti labai mobilias netikėtas atakas ir sutrikdyti tiekimo linijas, nugalės.
„Kiekviename etape demonstravome, kad mūsų taktika ir akcentas logistikai yra teisingas. Tai parodysime dar kartą“, – sakė šaltinis.
Leidinys pažymi, kad bandymas grąžinti Krymą kariniu požiūriu brangiai kainuos Ukrainai ir gali sukelti skilimą su sąjungininkais.