Valstybės vadovas padėkojo visiems susirinkusiems už nuolatinę ir visapusišką paramą Ukrainai kovojant su Rusijos agresija.
Ypatingas dėmesys buvo skirtas Ukrainos brigadų komplektavimui pagal Prancūzijos pavyzdį ir investicijoms į Ukrainos ginklų gamybą pagal Danijos pavyzdį. Ukrainos prezidentas paragino visus kitus partnerius prisijungti prie šių iniciatyvų.
„Tvirta Ukrainos pozicija – stiprinti mūsų kariuomenę ir ekonomiką. Kalbant apie ekonomiką, manau, kad mūsų partneriai žengė svarbius žingsnius dėl 50 milijardų. Kitiems metams turime pakankamai pinigų. Manau, kad tai taip pat stiprina Ukrainą“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Karas, kurį laimi Ukraina
Pirmą kartą nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios užfiksuota, kad Ukrainos ekonomika yra sveikesnė, gyvybingesnė nei Rusijos, skelbia žurnalas „The Economist“.
Pasak straipsnio, Ukrainos ekonomika vis dar ketvirtadaliu mažesnė nei 2021 m., tačiau ji lenkia agresorę Rusiją pagal kelis pagrindinius rodiklius.
Publikacijoje „Ukraina laimi ekonominį karą prieš Rusiją“ pažymima, kad Ukrainos ekonomikai pavyko persitvarkyti, kad ji galėtų susitelkti į karinę realybę.
Taigi Nacionalinis bankas prognozuoja 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą 2024 m. ir 4,3 proc. 2025 m. Valiuta yra stabili, o diskonto norma yra artima 30 mėnesių minimumui – 13,5 proc.
„Palyginkime tai su Rusija, kur palūkanų normos netrukus turės pasiekti 23 proc., kad sustabdytų rublio smukimą, bankai atrodo pažeidžiami, o BVP 2025 m. augs tik 0,5-1,5 proc.“, – rašo „The Economist“.
Tačiau dabar Ukraina susiduria su naujais iššūkiais, tarp kurių – stiprėjantis karas, mažėjantys vidaus ištekliai ir Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus.
Straipsnyje išskiriami trys Ukrainos ekonomikos istorijos etapai nuo Rusijos plataus masto karinės invazijos pradžios. Pirmajame etape, kai vyko smarkūs mūšiai ir buvo įvesta karo padėtis, o milijonai ukrainiečių bėgo iš savo namų, Nacionalinio banko veiksmai buvo pajungti kariniams tikslams. Jis finansavo pusę biudžeto deficito, įvedė griežtą kapitalo kontrolę ir užtvindė bankus likvidumu. Ataskaitoje teigiama, kad infliacija smarkiai išaugo, o BVP sumažėjo trečdaliu.
Antrasis etapas prasidėjo 2022 m. viduryje, kai Ukraina atrėmė Rusijos puolimą šalies pietuose. BVP stabilizavosi ir Ukraina vėl galėjo tiekti grūdus. Nacionalinis bankas grįžo prie kovos su infliacija, nustojo finansuoti biudžeto deficitą ir atkūrė užsienio valiutos atsargas. Buvo sušvelninta kapitalo kontrolė.
Vienas iš prioritetų buvo apsaugoti gamybinius objektus nuo Rusijos raketų, todėl jie buvo perkelti į vakarinius Ukrainos regionus, o ištekliai skirti atsižvelgiant į užsitęsusį karą. 2023 m. liepą Rusija atsisakė pratęsti susitarimą dėl grūdų, į tai Ukraina atsakė atidarydama savo jūros koridorių. Tai leido Ukrainai atnaujinti ne tik grūdų, bet ir metalų bei mineralų tiekimą.
Šių priemonių ir Vakarų pagalbos derinys neleido Rusijai atimti iš Ukrainos išteklių ir kovinės dvasios, kurių jai reikia kovai tęsti, pabrėžė „The Economist“.
Tačiau dabar prasideda trečiasis etapas, kuriame Ukrainos ekonomikai gresia didžiausios grėsmės – ūmus elektros energijos, žmonių ir pinigų trūkumas.
Rusija ir toliau puola Ukrainos energetikos sistemą, tačiau Ukraina tam yra geriau pasirengusi, pastebima straipsnyje. Nepaisant to, dėl elektros energijos trūkumo 2025 m. BVP augimas gali sumažėti 1 procentiniu punktu.
„The Economist“ pabrėžė, kad opiausia Ukrainos problema yra darbo jėgos trūkumas, kuris apskritai atsirado dėl karo, mobilizacijos ir migracijos. Ūkio ir Gynybos ministerijos ginčijasi bandydamos rasti tinkamą pusiausvyrą šalies ateičiai.
Trečioji problema, su kuria susiduria tiek smulkusis, tiek stambusis verslas, yra pinigų trūkumas.
„Vyriausybė taip pat išleidžia kur kas daugiau pinigų, nei jų susižeria į kišenę“, – atkreipė dėmesį „The Economist“.
Remiantis prognozėmis, 2025 m. beveik visas Ukrainos biudžeto deficitas, sudarantis apie 20 proc. BVP, bus padengtas iš išorės šaltinių.
Tikėtina, kad 2025 m. Ukraina sugebės išgyventi be JAV lėšų, tačiau 2026 m. gali atsidurti sunkioje padėtyje. Šalies galimybės padidinti pajamas „savo viduje“ yra ribotos. Nepaisant to, ataskaitos išvadose teigiama, kad verslas yra atsargus ir optimistiškai nusiteikęs.
