Jungtinėje Karalystėje prasidėjusi ir po pasaulį nuvilnijusi diplomatinė iniciatyva įvaryti Rusiją į kampą dėl buvusio dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimo Solsberio mieste įklimpo.
Viskas prasidėjo antradienį, kai britų gynybos laboratorijos „Porton Down“ vadovas interviu „Sky News“ pasakė negalintis 100 proc. įrodyti, kad cheminė medžiaga, kuria buvo apnuodyti Skripaliai, buvo atvežta iš Rusijos.
Ištrynė „Twitter“ žinutę
Maskva tokį pareiškimą iškart pasveikino kaip savo nekaltumo įrodymą ir pareikalavo Londono atsiprašyti – esą visi kaltinimai Rusijai yra „groteskiška provokacija“. Tai netiesa – visų pirma todėl, kad britai Kremliaus kaltę visada skelbė nustatę tiek remdamiesi tyrimų rezultatais, tiek žvalgybininkų duomenimis.
Tačiau Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerija netrukus davė dar daugiau pagrindo Rusijai kelti bangas.
Britai Kremliaus kaltę visada skelbė nustatę tiek remdamiesi tyrimų rezultatais, tiek žvalgybininkų duomenimis.
Trečiadienio rytą paaiškėjo, kad ministerija ištrynė kovo 22 dieną „Twitter“ skelbtą pranešimą, kuriame teigta, esą laboratorija „Porton Down“ išsiaiškino, kad Solsberyje panaudota medžiaga buvo „tikrai pagaminta Rusijoje“.
Faktą, kad žinutė buvo ištrinta, iškart pagarsino Rusijos ambasada Londone, o ministerija turėjo pripažinti, jog pranešime buvo pateiktos sutrumpintos ambasadoriaus Maskvoje Laurie Bristow pastabos. Pilnoje versijoje jo mintys skamba kitaip.
Dar buvo ir B.Johnsono interviu Vokietijos žiniasklaidai, kuriame jis teigė asmeniškai bendravęs su „Porton Down“ mokslininkais. Jie esą visiškai neabejojo Rusijos kalte.
Dabar tokius užsienio reikalų sekretoriaus žodžius pasauliui kandžiai primena ir Kremliaus pareigūnai, ir opoziciniai leiboristai su Jeremy Corbynu priešakyje.
Aišku, rusų pastangos daug realių vaisių kol kas nedavė – britų saugumo tarnybos ketvirtadienį „The Times“ pranešė, kad greičiausiai nustatyta netgi konkreti slapta Rusijos laboratorija, kurioje buvo pagaminta nervus paralyžiuojanti medžiaga, panaudota Solsberyje.
Šiuo atveju svarbu tai, kad šaltinį vyriausybės ir saugumo tarnybų pareigūnai esą nustatė ne tik pagal mokslinių tyrimų rezultatus, bet ir pagal žvalgybos duomenis.
Be to, Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW) dar trečiadienį atmetė įžūlų Maskvos reikalavimą leisti jai kartu su Jungtine Karalyste tirti apnuodijimo skandalą.
Tačiau skandalas parodo ir tai, kad britų pareigūnai nesugeba efektyviai reaguoti į Rusijos propagandinį puolimą, ir tai, kaip greitai žvalgybiniai duomenys Jungtinėje Karalystėje virsta įrankiais, naudojamus per politinius debatus.
B.Johnsonas prisikalbėjo
„Porton Down“ vadovas Gary Aitkenheadas minėtame interviu patvirtino, jog paėmus mėginius iš S.Skripalio organizmo ir jo namų buvo nustatyta, kad buvo panaudota būtent ši medžiaga.
Šiaip jau tai buvo galima suprasti kaip oficialios Londono pozicijos patvirtinimą – juk iki šiol nėra žinoma, kad kuri nors kita šalis, o ne Rusija, turi „Novičiok“.
Tačiau iš situacijos išlošė Rusija, kuri pradėjo aiškinti, kad Jungtinės Karalystės mokslininkai negali be menkiausių abejonių konstatuoti, kad S.Skripalį ir jo dukrą apnuodijusi medžiaga atkeliavo iš Rusijos.
Kaip jau minėta, iš tiesų nė neverta tikėtis, kad vien mokslininkai gali pasiekti tokį faktiškumo lygį.
Britams visada buvo tiksliausia teigti, kad jokio kito logiško paaiškinimo dėl atakos kaltininko nėra – Rusija arba pati organizavo išpuolį, arba prarado cheminio ginklo kontrolę.
Britams visada buvo tiksliausia teigti, kad jokio kito logiško paaiškinimo dėl atakos kaltininko nėra – Rusija arba pati organizavo išpuolį, arba prarado cheminio ginklo kontrolę.
Deja, Jungtinės Karalystės vyriausybės nariai ėmė vienas po kito aiškinti, kad vienintelė įmanoma galimybė – Rusijos valdžios kaltė. O B.Johnsonas interviu pridūrė asmeniškai bendravęs su mokslininkais, kurie esą neabejoja Maskvos atsakomybe dėl atakos.
B.Johnsonas ir anksčiau yra neatsargiai pasisakęs jautriais užsienio politikos klausimais. Pavyzdžiui jis sykį leido suprasti, kad dvigubą Britanijos ir Irano pilietybę turinti Nazann Zaghari-Ratcliffe Irane ne atostogavo, o dirbo žurnaliste. Moterį režimas Teherane iškart sulaikė.
Tikrina nuotaikas socialiniuose tinkluose
Išpuolio prieš Skripalius atveju B.Johnsonas arba išpūtė, arba neteisingai persakė tai, kas jam buvo pasakyta laboratorijoje „Porton Down“.
Bet tikslumas labai svarbus, kai kovojama dėl tarptautinės bendruomenės nuomonės. Nemažai ES šalių, ypač Vokietija, turėjo atlaikyti savo visuomenių abejones dėl atakos Solsberyje, tad Londono pozicija turi būti ir nuosekli, ir nuosekliai dėstoma.
Incidentas tinkle „Twitter“ dėl ištrintos žinutės apie Rusijos atsakomybę galbūt ir gana paviršutiniškas, bet Rusijai itin naudinga viskas, kas socialiniuose tinkluose daro gėdą Jungtinei Karalystei.
Dar viena, platesnė problema – tai, kad britų vyriausybės nariai priversti laukti, kol vykdomas sudėtingas baudžiamasis tyrimas, kurio metu nei policija, nei mokslininkai, nei juolab žvalgybininkai negali viešai skelbti turimų įrodymų.
OPCW laboratorijose, į kurias buvo nusiųsti Solsberyje panaudoto „Novičiok“ mėginiai, darbas nebus baigtas dar mažiausiai savaitę. Viskas dėl to, kad moksliniai tyrimai ir politinė retorika veikia skirtingais dažniais.
O tai reiškia vakuumą, kuriuo tiesiog negali nepasinaudoti Rusija. Šios šalies propagandininkai puikiai geba skleisti abejones ir meistriškai nardo socialiniuose tinkluose.
Jau pastebėta, kad Maskva tikrina savo argumentus tviteryje ir feisbuke bei sugebėjo perimti iniciatyvą iš Londono.
Pralaimėjimo nepripažins
Trečiadienį Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas jau pareiškė, kad Skripalių apnuodijimas buvo „groteskiška provokacija, kurią įžūliai surengė britų ir amerikiečių žvalgybos tarnybos“.
Tokie argumentai niekingi, tačiau visų jų kartu sudėjus tikslas – vaizduoti Rusiją kaip auką. Žinoma, daug tokių kalbų skirta Rusijos vidaus auditorijai, bet taip pat siekiama izoliuoti Jungtinę Karalystę.
Europoje ir tarp kairiųjų, ir tarp dešiniųjų pažiūrų žmonių yra tokių, kurie po Irako karo fiasko tiesiog atsisako tikėti viskuo, ką tvirtina žvalgybos tarnybos.
Londonas, tiesa, bando nenusileisti ir Kremliaus aiškinimus teisingai vadina diversija – esą Rusija taip pat kratėsi kaltinimų dėl dopingo programos ir neigė, kad Basharo al Assado režimas Sirijoje naudoja cheminius ginklus.
OPCW dar gali vėl pastatyti Rusiją į pačią nepatogiausią padėtį, jei paskelbs, kad Solsburyje buvo panaudota medžiaga, kurią galėjo sukurti ir turėtų tik Rusijos valstybė.
Galbūt britų policija sugebės nustatyti, ar išpuolio metu Solsberyje lankėsi ir po kelių valandų į Rusiją grįžo kokie nors įtartini tipai.
Vis dėlto akivaizdu, kad Europoje ir tarp kairiųjų, ir tarp dešiniųjų pažiūrų žmonių yra tokių, kurie po Irako karo fiasko tiesiog atsisako tikėti viskuo, ką tvirtina žvalgybos tarnybos.
Tai, kas jau buvo britų diplomatiniu triumfu, virsta akmens ridenimu į kalną. Tiek Jungtinei Karalystei, tiek Rusijai reputacija labai svarbi, tad nė viena šalis nepripažins pralaimėjimo – kova bus ilga ir skausminga.