Manoma, kad Rusijos prezidentas nusiteikęs optimistiškiau nei prieš metus, nes Jungtinės Valstijos vis dar nesugebėjo patvirtinti 60 mlrd. dolerių karinės pagalbos paketo ir neseniai pasiekė nedidelių laimėjimų mūšio lauke, užimdama Avdijivkos miestą.
„Nemanome, kad Rusija atsisakė savo maksimalistinių tikslų pavergti Ukrainą“, – pažymėjo pareigūnai, kalbėdami su anonimiškumo sąlyga, praėjus dienai po to, kai V.Putinas po brangiai kainavusios pergalės savo gynybos ministrui liepė tęsti puolimą.
Rusijos lyderis Sergejui Šoigu nurodė remtis Avdijivkos šturmu, kuri buvo užimta praėjusį savaitgalį po keturis mėnesius trukusių mūšių, per kuriuos Ukrainai stipriai trūko amunicijos.
Ekspertai apskaičiavo, kad Rusija palei visą fronto liniją iššaudomos amunicijos kiekiu penkis kartus lenkia Ukrainą.
Vienais skaičiavimais, Rusijos kariuomenei kovos Avdijivkoje ir kitur palei fronto liniją atsieidavo po daugiau kaip 1 000 žuvusiųjų ir sužeistųjų per dieną. Manoma, kad įprastinis kasdienių Rusijos aukų skaičius yra arti 900.
Tačiau, pareigūnų įsitikinimu, V.Putinas neturi jokios aiškios vidutinės trukmės strategijos.
„Nemanome, kad Rusija turi prasmingą planą, išskyrus tolesnę kovą, tikintis, kad Rusijos gyvosios jėgos ir įrangos skaičius galiausiai atsipirks“, – sakė jie.
Pasak „The Guardian“, esant minimaliam judėjimui mūšio lauke, V.Putinas beveik neabejotinai tikisi, kad į Baltuosius rūmus sugrįš nenuspėjamasis Donaldas Trumpas – politikas, kuris kartais pagiria dabartinį Kremliaus vadovą ir kuris, kaip teigiama naujausiuose pranešimuose, gali sustabdyti būsimą pagalbą Ukrainai, kad priverstų ją derėtis dėl taikos susitarimo.
Taip pat yra požymių, kad Rusijos žvalgybos tarnybos persigrupuoja, paaiškėjus, kad Ispanijoje buvo nušautas vienas perbėgėlis, kuris į Ukrainos teritoriją įskrido sraigtasparniu. Nors nėra jokių įrodymų, kad už šio nužudymo stovi Rusija, manoma, kad labai tikėtina, jog tai buvo valstybės režisuotas įvykis, o bet koks sąmokslas greičiausiai buvo karinės žvalgybos darbas.
Rusija užpuolė Ukrainą 2022 m. vasario 24 d. anksti ryte, o V.Putinas paragino mažąją šalį „demilitarizuoti ir denacifikuoti“, taip pradėdamas didžiausią karą Europoje nuo 1945 m. Pirminės Rusijos pastangos užimti Kyjivą žlugo, tačiau nuo 2023 m., nepaisant ankstyvų Ukrainos laimėjimų, fronto linijos išliko gana statiškos.
Ankstesniu JAV žvalgybos vertinimu, nuo karo pradžios žuvo arba buvo sužeista 315 000 Rusijos karių. Vakarų žvalgyba reguliariai neskaičiuoja ukrainiečių aukų, tačiau praėjusią vasarą vienu iš vertinimų buvo nustatyta, kad šis skaičius siekia 170-190 tūkst. žmonių, o iš viso abiejose pusėse – daugiau nei pusę milijono.
Užkulisiuose nevyksta jokios aktyvios taikos derybos ir, nepaisant vis labiau alinančio konflikto, nėra aišku, ar kuri nors pusė norėtų pakeisti situaciją. Ukrainos vadovybė ne kartą yra sakiusi, kad nori atkurti iki 2014 m. buvusias šalies sienas, o Rusija yra pareiškusi, kad prieštarauja Ukrainos prisijungimui prie NATO.
Pareigūnai sakė manantys, kad „sankcijos smarkiai paveikė Rusijos karinį kompleksą“, dėl jų smarkiai vėluoja ir patiria kitokių išlaidų šalies gamyba, nes Maskva stengiasi išspręsti vakarietiškų komponentų, kurie buvo įprasti jos pažangesnėje ginkluotėje, trūkumo problemą.
Tačiau Kremlius perorientavo Rusiją į karo ekonomiką, padidindamas išlaidas gynybai iki 7,5 proc. BVP, o gamyklos dirba ištisą parą ir, nepaisant Vakarų sankcijų, sukurta šimtai tūkstančių naujų darbo vietų.
Estija apskaičiavo, kad šiais metais Rusija gali pagaminti 4,5 mln. šovinių, o Europa sunkiai įgyvendina tikslą tiekti 1 mln. šovinių. Nuo sausio pradžios iš JAV negauta jokios amunicijos, nes respublikonų vadovaujami Atstovų Rūmai atsisakė surengti diskusijas dėl užsienio pagalbos paketo, į kurį įtraukta 60 mlrd. dolerių Ukrainai.
Nepaisant to, Rusijos ginklų pramonė patiria tokį spaudimą, kad Kremlius dabar „rekvizuoja karinę įrangą, kuri iš pradžių buvo skirta pristatyti užsienio partneriams“, sakė pareigūnai, iš esmės atsisakydamas apmokėtų sutarčių.