Pareigūnai įvertino, kad pastarojo meto griežtesnė Kim Jong Uno pozicija yra provokacijų modelio dalis, tačiau jo pareiškimai buvo agresyvesni nei ankstesni ir turėtų būti vertinami rimtai.
Nors dalis pareigūnų pažymėjo nematantys neišvengiamo pavojaus, jog Korėjos pusiasalyje kils plataus masto karas, Šiaurės Korėjos lyderis galėtų smūgius vykdyti taip, kad, jo manymu, būtų išvengta greitos eskalacijos.
JAV pareigūnai: Panašu, kad šiais Kim Jong Uno veiksmais kol kas užtrenkiamos durys bet kokiai diplomatijos su Jungtinėmis Valstijomis galimybei, kurios jis vengia nuo 2019 m. žlugusių tiesioginių derybų su buvusiu prezidentu Donaldu Trumpu.
Kaip pavyzdį pareigūnai pateikė 2010 m. Šiaurės Korėjos įvykdytą Pietų Korėjos salos apšaudymą.
„Abi šalys apsikeitė artilerijos ugnimi, dėl kurios, kaip pranešama, žuvo abiejų pusių kariai ir civiliai gyventojai pietuose, tačiau netrukus abi kariuomenės nustojo tai daryti“, – rašo „The New York Times“.
Baltųjų rūmų patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas Jonathanas Fineris ketvirtadienį Vašingtone vykusiame Azijos draugijos forume sakė, kad Šiaurės Korėja „pasirinko toliau eiti labai neigiamu keliu“.
Agresyvesnė Kim Jong Uno laikysena šį mėnesį pasireiškė keliais veiksmais.
Trečiadienį Šiaurės Korėja iš savo vakarinės pakrantės į jūrą paleido kelias sparnuotąsias raketas, apie kurias pranešė Pietų Korėjos kariuomenė. Sausio 14 d. Pchenjanas paskelbė, kad išbandė naują kietojo kuro vidutinio nuotolio raketą su hipergarsine kovine galvute. O sausio 5 d. Šiaurės Korėjos lyderio kariuomenė paleido šimtus artilerijos sviedinių į vandenis netoli Pietų Korėjos salų, todėl kai kurie gyventojai buvo priversti ieškoti prieglobsčio.
Tuo pat metu Kim Jong Unas nusprendė oficialiai atsisakyti ilgamečio oficialaus tikslo taikiai susijungti su Pietų Korėja, sausio 16 d. paskelbė Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida.
Teigiama, kad šiam žngsniui jis ruošėsi kelis mėnesius, o dieną prieš tai savo kalboje pareiškė, kad iš Konstitucijos turi būti išbrauktos taikdariškos nuorodos į vienybę.
Du Šiaurės Korėjos ekspertai šį mėnesį paskelbtame straipsnyje teigė, kad padėtis Korėjos pusiasalyje „yra pavojingesnė nei bet kada nuo 1950 m. birželio pradžios“, kai Kim Jong Uno senelis nusprendė įsiveržti į Pietus.
Jis taip pat ne kartą pasmerkė rugpjūčio mėn. JAV prezidento Joe Bideno, Pietų Korėjos prezidento Yoon Suk Yeolo ir Japonijos ministro pirmininko Fumio Kishidos paskelbtą trišalį saugumo paktą.
„Panašu, kad šiais Kim Jong Uno veiksmais kol kas užtrenkiamos durys bet kokiai diplomatijos su Jungtinėmis Valstijomis galimybei, kurios jis vengia nuo 2019 m. žlugusių tiesioginių derybų su buvusiu prezidentu Donaldu Trumpu“, – teigė JAV pareigūnai, stebintys situaciją Šiaurės Korėjoje.
Jų nuomone, Kim Jong Unas greičiausiai jaučiasi drąsiau dėl stiprėjančios partnerystės su Rusija.
„Pareiškimai ir politikos pokyčiai yra platesnės strategijos, kuria siekiama destabilizuoti padėtį ir kelti nerimą, dalis, – „The New York Times“ sakė Rytų Vakarų centro Honolulu bendradarbė Jean H.Lee.
Ji pridūrė mananti, kad Šiaurės Korėjos vadovas galėtų imtis karinių veiksmų tokioje teritorijoje kaip Vakarų arba Geltonoji jūra, kurioje yra Pietų Korėjos salų – įskaitant tą, kurią 2010 m. apšaudė jo tėvas – ir kurioje Šiaurės Korėja ginčija jūrų sieną.
Du Šiaurės Korėjos ekspertai šį mėnesį paskelbtame straipsnyje teigė, kad padėtis Korėjos pusiasalyje „yra pavojingesnė nei bet kada nuo 1950 m. birželio pradžios“, kai Kim Jong Uno senelis nusprendė įsiveržti į Pietus.
Anksčiau paskelbta, jog JAV vyriausybės analitikai ir politikos formuotojai nurodė, kad, remdamiesi naujausių pareiškimų interpretacija, Kim Jong Unas „priėmė strateginį sprendimą pradėti karą“.
Tačiau kol kas JAV agentūros neaptiko konkrečių ženklų, kad Šiaurės Korėja ruošiasi kovai ar dideliam karui, teigia šiam straipsniui kalbinti amerikiečių pareigūnai, kurie kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų aptarti žvalgybos ir diplomatinius klausimus.
Viena iš prielaidų – Šiaurės Korėjos sprendimas siųsti į Rusija senus artilerijos sviedinius ir balistines raketas. Jeigu jis planuotų didelę karinę operaciją, tuomet kauptų bet kokias karines atsargas.
Jis sakė manantis, kad Šiaurės Korėjos kariniai planuotojai pirmenybę teiktų netikėtai atakai, kurią vadai įvykdė 1950 m. įsiveržę į Pietus, kad „išvestų amerikiečius iš proto, išmuštų visus iš pusiausvyros“.
Pietų Korėjos apšaudymas raketomis ir artilerijos pabūklais arba sausumos invazija beveik neabejotinai reikštų karą su Jungtinėmis Valstijomis. Pietų Korėjoje dislokuota beveik 30 000 JAV karių.
„Kim Jong Unas tikriausiai mano, kad gali kontroliuoti bet kokį eskalavimą“, – atkreipė dėmesį JAV pareigūnai.
Šiaurės Korėja turi pakankamai skiliųjų medžiagų, daugiausia labai prisodrinto urano, maždaug 50-60 branduolinių kovinių galvučių, pažymėjo Stanfordo universiteto mokslininkas Siegfriedas S.Heckeris, vienas iš neseniai paskelbto straipsnio apie Kim Jong Uno perėjimą į karo padėtį autorių.
Kitas straipsnio autorius, buvęs JAV žvalgybos analitikas Šiaurės Korėjos klausimais Robertas Carlinas, interviu „The New York Times“ sakė, kad remdamiesi Šiaurės Korėjos veiksmais ir oficialiais pareiškimais nuo 2021 m. jie padarė išvadą, jog Šiaurės Korėjos lyderis atsisakė dešimtmečius vykdytos politikos, kuria buvo siekiama normalizuoti santykius su Jungtinėmis Valstijomis.
„Mes patys nustebome pamatę, kokia nerimą keliančia tapo ši situacija“, – sakė R.Carlinas.
Jis sakė manantis, kad Šiaurės Korėjos kariniai planuotojai pirmenybę teiktų netikėtai atakai, kurią vadai įvykdė 1950 m. įsiveržę į Pietus, kad „išvestų amerikiečius iš proto, išmuštų visus iš pusiausvyros“.
Atrodo, kad Šiaurės Korėjos vyriausybė ypač daug dėmesio skyrė JAV kariuomenės pasitraukimui iš Afganistano 2021 m. rugpjūtį, kurį suplanavo D.Trumpas, o J.Bidenas įvykdė.
„Šiaurės Korėjos pareigūnai vaizdavo tai kaip Amerikos visuotinį atsitraukimą“, – pridūrė R.Carlinas.
Pekine veikiančios tyrimų grupės „Kinijos ir globalizacijos centras“ prezidentas Wang Huiyao bendrą situaciją apibūdino kaip „labai pavojingą“ ir pabrėžė, kad „visos susijusios šalys turėtų kalbėtis kartu“.
