„The New York Times“ brėžia kitokį ukrainiečių puolimo Kurske vaizdą: „Miestas virto pragaru“

Jų atspirties tašku tapo rusų tinklaraštininko Platono Mamatovo rugpjūčio 17 d. dronu nufilmuotas ir socialiniuose tinkluose paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame pirmą kartą užfiksuotos civilių žūtys Koreneve per Kursko puolimą. Jame matyti civiliais drabužiais apsirengusių žuvusių žmonių kūnai, o Kurilovkoje pranešta, kad buvo apšaudyti išvykti bandžiusių civilių gyventojų automobiliai. Skelbiama, kad tokiomis aplinkybėmis žuvo mažiausiai du žmonės.

Straipsnio autorių išvados daromos remiantis patikrintais vaizdo įrašais, palydovinėmis nuotraukomis ir beveik 20 Kursko srities gyventojų liudijimais.

Iš Kursko srities evakuojant rusus žuvo du žmonės / / AP

Minimas vaizdo įrašas, kuriame matomi mažiausiai aštuoni civiliais drabužiais vilkintys kūnai, buvo padarytas pirmosiomis Ukrainos puolimo, pirmosios invazijos į Rusijos teritoriją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, dienomis.

Aplink Korenevą vyko intensyvūs Rusijos ir Ukrainos karių susirėmimai, buvo šaudoma abiem kryptimis, todėl pagal turimą informaciją neįmanoma nustatyti, kas atsakingas už rusų civilių mirtį.

„Žūtys Koreneve yra ryškiausias žinomas pavyzdys, kiek Rusijos civilių gyventojų aukų pareikalavo Ukrainos teritorijos užėmimas Kurske. Jie taip pat išryškina netikėtą Ukrainos padėtį – pirmą kartą per dvejus su puse metų trunkantį karą ji yra įsiveržusi ir okupacinė jėga“, – atkreipė dėmesį „The New York Times“.

Nuo tada, kai Ukrainos pajėgos daugiau nei prieš du mėnesius netikėtai įsiveržė į vakarų Rusiją, paprastų rusų patirtį sunku įvertinti, atkreipė dėmesį žurnalistai.

Mobiliojo ryšio bokštai sunaikinti, todėl gyventojus sunku pasiekti. Regionas beveik neprieinamas nepriklausomiems žurnalistams, o naujienų reportažuose vyrauja propaganda, nes tiek Rusija, tiek Ukraina turi priežasčių sumenkinti žmonių aukų skaičių.

Civiliai, kurie nuvyko į įvykio vietą Koreneve po to, kai Rusijos kariuomenė išstūmė Ukrainos pajėgas, aprašė chaotiškų ir smurtinių susidūrimų likučius.

„Kiekvienas automobilis, kuris privažiuodavo prie tos vietos, buvo apšaudomas, – sakė savanorė Marija Skrob, kuri padėjo nugabenti kūnus į provincijos sostinės morgą. – Visi bandė ištrūkti, bet, kaip matote, jiems nepavyko“.

Dronų filmuotoje medžiagoje ir nuotraukose buvo matyti aštuoni kūnai. M.Skrob apibūdino nuo karščio neatpažįstamus palaikus ir sakė, kad iš viso įvykio vietoje buvo rasta 15 kūnų – šio skaičiaus nebuvo galima nepriklausomai patvirtinti.

Kadras iš vaizdo įrašo /Ukraina amerikietiškomis bombomis smogė rusams Kursko srityje

Interviu ji tvirtino, kad Ukrainos kariai šaudė į bėgančius civilius Koreneve, tačiau nepateikė jokių įrodymų. Netoliese esančio Kurilovkos kaimo gyventojai taip pat teigė, kad Ukrainos pajėgos šaudė į bėgančius civilius. Ukraina šiuos kaltinimus paneigė, ir nė vieno iš šių teiginių nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

Gyventojai teigė, kad ankstesniais mėnesiais periodiškai vykęs ukrainiečių apšaudymas ir vietos pareigūnų įspėjimų trūkumas privertė daugelį vietos gyventojų nekreipti dėmesio į artėjančio mūšio ženklus ir likti namuose, kol buvo per vėlu.

Korenevo gyventoja Olga su žurnalistais pasidalijo, kad ji su šeima sėdėjo prie pietų stalo, kai išgirdo sprogimus.

„Korenevas virto pragaru, – sakė ji interviu telefonu. – Niekas neatvyko mūsų evakuoti, niekas mums nesakė išvykti“.

Vietos pareigūnams pabėgus, gyventojai patys ėmėsi evakuoti tuos, kuriems labiausiai reikėjo pagalbos. Tačiau rugpjūčio 10 d. Koreneve tebesantys rusų kareiviai savanoriui Ivanui Naumovui pasakė, kad pasilikti čia per daug pavojinga.

„Ten kišti nosį beprasmiška – jis yra ginklų taikiklyje, – sakė I.Naumovas, ugniagesys gelbėtojas, kitiems savanoriams „The New York Times‘ skirtoje balso žinutėje. – Tai prilygsta mirčiai.“

Jis liepė kitiems vengti eiti per tiltą per Krepnos upę į rytinį Korenevo priemiestį.

Vėliau kūnai buvo aptikti netoli I.Naumovo įvardinto tilto.

Rusijos vyriausybė nepateikė išsamios informacijos apie mirtis Koreneve. Ukrainos kariuomenė savo pareiškime atmetė žūčių aprašymus ar pasakojimus apie jas kaip Rusijos propagandą.

Ukrainiečių invazija sukuria moralinę naštą vyriausybei Kyjive, su leidinio autoriais nuomonėmis dalijosi sociologai ir karo analitikai.

Kurske ukrainiečių kariai atsidūrė vertindami tikrų ir įsivaizduojamų šnipų bei diversantų keliamas grėsmes ir susidurdami su tūkstančiais piliečių tautos, kuri sunaikino dalį jų tėvynės.

Pasak „The New York Times“ žurnalistų dabar Ukrainos kariuomenė stebima, ar ji laikosi tų pačių karo taisyklių, kurias Rusijos kariai tūkstančius kartų pažeidė Ukrainoje – vykdydami egzekucijas, kankinimus, prievartavimus ir prievarta išveždami ukrainiečių vaikus į Rusiją, kaip užfiksavo Ukrainos ir tarptautiniai prokurorai.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nuotr./Sudža

Ukrainos žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas dar kartą patikino, kad jo šalis laikysis humanitarinių įstatymų.

„Mes esame kitokie, – sakė jis interviu netrukus po įsiveržimo į Kursko sritį. – Tai pagrindinis argumentas mūsų tarptautiniams partneriams teikti pagalbą“.

Ukrainos kariuomenė pareiškime teigė, kad Kurske „neužfiksuota jokių Ženevos konvencijų pažeidimų“.

Socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip Ukrainos kariai pristato vandenį Sudžos gyventojams.

Ukraina rugpjūčio mėn. įsteigė karinę administraciją Kurske, kad okupuotame krašte teiktų humanitarinę pagalbą, užtikrintų viešąją tvarką ir pagrindines paslaugas. Rugsėjo 18 d. Ukrainos karinės administracijos Kurske atstovas spaudai Oleksijus Dmytraševskis agentūrai „Agence France-Presse“ sakė, kad tuo metu Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje liko „keli tūkstančiai“ civilių gyventojų.

Tačiau vyriausybė Kyjive pateikė nedaug kitos informacijos apie institucijos darbą, o O.Dmytraševskis neatsakė į prašymus duoti interviu.

Civiliai gyventojai pateikė nevienareikšmišką Ukrainos veiksmų Kurske vaizdą.

Kai kurie rusai sakė, kad pirmąją invazijos dieną, rugpjūčio 6 d., bėgdami saugiai praėjo pro Ukrainos karius.

Ukrainos pajėgos Kursko srityje / ROMAN PILIPEY / AFP

„Kelyje vos neatsitrenkiau į juos, – sakė Korenevo gyventojas Sergejus, aprašydamas savo susidūrimą su Ukrainos šarvuočių kolonomis. – Kažkodėl niekas į mane nešaudė“.

Laikraštis „The New York Times“ kalbėjosi su trimis žmonėmis, kurie pabėgo į saugesnes vietoves, tačiau spėjo pasikalbėti su pasilikusiais šeimos nariais. Jie pasakojo apie gana geranorišką elgesį.

Vienas pagyvenęs vyras sakė, kad ukrainiečių kariai jam atnešė šviežios duonos ir mėsos konservų. Rusijos karys ir tinklaraštininkas Platonas Mamatovas teigė, kad per dronų skrydžius virš okupuotos teritorijos aptiko kasdienės rutinos ženklų, įskaitant filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuota moteris, dirbanti sode, ir vyras, semiantis vandenį iš šulinio.

Taip pat buvo pastebėta griežtesnio elgesio ženklų.

Viename „The New York Times“ patikrintame vaizdo įraše du Ukrainos kariškiai tyčiojasi iš pagyvenusio ruso kelyje už okupuoto Sudžos miesto.

„Tu esi rusiška kiaulė“, – tyčiodamasis vokiškai sako vienas ukrainiečių kareivis.

Pasak Kursko operacijoje dalyvavusių karių, ukrainiečių vadai nurodė savo daliniams su civiliais žmoniškai elgtis. 61-osios mechanizuotosios brigados nariams buvo liepta „vengti konfliktų“ su civiliais gyventojais ir „teikti pagalbą taip, kaip tai darytų gydytojai“, sakė brigados vado pavaduotojas pulkininkas leitenantas Artiomas Cholodkevičius.

Tačiau intensyvėjant Rusijos pastangoms susigrąžinti teritoriją, didėja ir pavojus civiliams gyventojams, teigė karo analitikai.