Keli Baltųjų rūmų administracijos pareigūnai šiam dienraščiui atskleidė, kad D.Trumpas pernai kelis kartus privačiai pareiškė norintis išvesti JAV iš NATO.
Dabar ir administracijoje vis dar dirbantys, ir ją jau palikę pareigūnai nuogąstauja, kad prezidentas gali sugrįžti prie narystės NATO klausimo.
Esą D.Trumpas jau vasarą savo nacionalinio saugumo komandai teigė nematantis Aljanso prasmės – esą NATO amerikiečiams yra pernelyg didelė našta.
Rusija dar labiau suįžūlėtų
Išgirdę tokią nuomonę, tuometis Pentagono vadovas Jamesas Mattisas ir D.Trumpo patarėjas nacionaliniam saugumui Johnas Botonas suskubo taisyti padėtį, kad sąjungininkai nepultų į paniką.
Geopolitikos veteranai suvokia, kad JAV pasitraukimas iš NATO drastiškai sumažintų Vašingtono įtaką Europoje, o vis įžūlesnę Rusiją, atvirkščiai, padrąsintų.
D.Trumpas vėliau kiek nusiramino, tačiau dabar, kai daugėja žinių, kad jis informaciją apie savo susitikimą su V.Putinu Helsinkyje slepia ir nuo savo paties patarėjų, nerimas atsinaujina.
Be to, paaiškėjo, kad Federalinis tyrimų biuras (FTB) 2017-aisiais, kai D.Trumpas atleido FTB direktorių Jamesą Comey, buvo pradėjęs tirti galimybę, jog prezidentas dirba Rusijai. Tyrimą vėliau perėmė specialiojo prokuroro Roberto Muellerio komanda.
O jei D.Trumpas, kaltinimus, be abejo, neigiantis, iš tikrųjų dirba Rusijai, tikslai – sugriauti ar susilpninti NATO – sutampa.
J.Stavridis: „Amerikos pasitraukimas būtų įspūdingo dydžio geopolitinė klaida. Putinui amžiaus dovana taptų vien diskusijos apie pasitraukimą iš NATO.“
„Sprendimas pasitraukti iš Aljanso (NATO įkurtas dar 1949 metais, – red.) būtų vienas žalingiausių ėjimų JAV interesams“, – pastebėjo buvusi JAV gynybos sekretoriaus pavaduotoja Michele Flournoy, dirbusi Baracko Obamos administracijos laikais.
„Taip būtų sunaikintas kruopštus 70 metų trunkantis įdirbis kuriant turbūt galingiausią ir naudingiausią aljansą istorijoje. Ir tai būtų didžiausia sėkmė Vladimirui Putinui“, – pridūrė M.Flournoy.
JAV atsargos admirolas, buvęs NATO pajėgų Europoje vadas Jamesas Stavridis irgi kalbėjo apie potencialią katastrofą: „Amerikos pasitraukimas būtų įspūdingo dydžio geopolitinė klaida. Putinui amžiaus dovana taptų vien diskusijos apie pasitraukimą iš NATO.“
Įsitikinęs, kad NATO – našta?
Kaip rašo „The New York Times“, kai D.Trumpas pirmą kartą užsiminė apie galimybę palikti Aljansą, įtakingiausi administracijos pareigūnai nežinojo, ar prezidentas kalba rimtai. Bet jis prie šios idėjos sugrįžo dar kelis kartus, o dėl to jų nerimas tik dar labiau išaugo.
Tiesa, kad D.Trumpas nejaučia didelių simpatijų JAV dalyvavimui tarptautinėse organizacijose ir susitarimuose, nėra paslaptis.
Jis yra viešai suabejojęs JAV kariniu aljansu su Pietų Korėja ir Japonija bei tiesiog „Twitter“ paskelbė, kad iš Sirijos bus išvesti visi 2 tūkst. amerikiečių karių. Dėl tokio sprendimo atsistatydino J.Mattisas.
NATO šių metų balandį sukanka 70 metų. Aljanso vadovybė šia proga planavo surengti šalių narių viršūnių susitikimą Vašingtone – taip, kaip prieš du dešimtmečius, 1999-aisiais, pasielgė tuometis JAV prezidentas Billas Clintonas.
Bet šįmet susitiks tik NATO narių užsienio reikalų ministrai – kai kurie diplomatai baiminosi, kad D.Trumpui jubiliejaus iškilmės taps nauja proga savo viešoms abejonėms dėl Aljanso prasmės atnaujinti.
Viršūnių susitikimas dabar planuojamas metų pabaigoje, tik jau ne Vašingtone.
Administracijos pareigūnai „The New York Times“ teigė, kad D.Trumpo skeptiškumas NATO atžvilgiu yra „ryžtingas“ – esą toks pats, kaip jo nusiteikimas negavus reikiamų leidimų išgauti naftą Irake.
Suprask, nors prezidento pavaldiniai jam jau daug kartų aiškino, kodėl JAV negali tiesiog paimti Irako naftos, D.Trumpas vis grįžta prie šio klausimo.
Taip ir su NATO – kai tik D.Trumpo aplinka nusiramina ir pagalvoja, kad prie narystės Aljanse klausimo jis jau nebegrįš, nutinka priešingai.
Kongresas blokuotų, žala liktų
Žinoma, jei D.Trumpas imtųsi realių veiksmų dėl JAV išvedimo iš NATO, neabejotinai reaguotų Kongresas. Vašingtono politika Maskvos atžvilgiu – bene vienintelė sritis, kurioje Kongreso respublikonai drįsta stoti skersai kelio prezidentui.
Pavyzdžiui, Kongresas beveik vienbalsiai patvirtino naujas sankcijas Rusijai. Be to, visas būrys respublikonų garsiai baisėjosi D.Trumpo pataikūniška maniera per spaudos konferenciją po jo susitikimo su V.Putinu.
NATO šalys narės iš Aljanso gali pasitraukti apie tokį žingsnį pranešusios prieš metus – tai numato Vašingtono sutarties 13-asis straipsnis. O Kongresas per dvylika mėnesių tikrai spėtų blokuoti bet kokius D.Trumpo manevrus.
Jei D.Trumpas imtųsi realių veiksmų dėl JAV išvedimo iš NATO, neabejotinai reaguotų Kongresas.
„Nerimą kelia tai, kad prezidentas toliau tvirtina, jog NATO neprisideda prie JAV ir tarptautinės bendruomenės saugumo, – teigė Naujajam Hampšyrui atstovaujanti JAV senatorė demokratė Jeanne Shaheen. – Senatas žino geriau ir yra pasiruošęs apginti NATO.“
Amerikos visuomenė NATO ir toliau vertina teigiamai. Bet požiūris į Aljansą vis skirtingesnis pagal simpatijas partijai – demokratai rodo entuziazmą, o respublikonų parama NATO silpnėja. Tai rodo Ronaldo Reagano instituto apklausa.
JAV ambasadorė NATO Kay Bailey Hutchison bando stiprinti paramą Aljansui Kongrese – pavyzdžiui, ragina organizuoti abiejų didžiųjų partijų atstovus burtis į NATO rėmėjų grupes.
Aišku, net jei Kongresas apribotų D.Trumpo veiksmų laisvę, žalą NATO padarytų vien jo pareiškimas, kad JAV atėjo metas trauktis iš šios organizacijos.
Vašingtono sąjungininkai taip pat dar abejoja, ar D.Trumpas įsakytų pasiųsti amerikiečius karius jiems į pagalbą.
-
JAV istorikas M.Kimmage'as: „D.Trumpas žaidžia politiką ir yra antrarūšė figūra tarptautinėje arenoje“
-
„The New Yorker“: D.Grybauskaitė vasarą gynė A.Merkel nuo D.Trumpo
-
A.Merkel partietis: kai ES kalba vienu balsu, galime atsakyti į bet kokį iššūkį, net JAV
-
Buvę Aljanso vadovai: NATO turi pasirengti greitai Rusijos invazijai Europoje
