„The New York Times“: D.Trumpo ir V.Putino derybos gali įvykti be Ukrainos

D.Trumpo retorikos pokyčiai

D.Trumpo ir V.Putino santykiai, apie kuriuos daug diskutuota per pirmąją D.Trumpo kadenciją, vėl atsidūrė dėmesio centre. Tačiau šį kartą situacija turi kitokį kontekstą. Praėjusią savaitę D.Trumpas buvo itin tiesmukas, teigdamas, kad V.Putinas „naikina Rusiją“, ir grasindamas sankcijomis bei muitais, jei Rusija nesutiks derėtis. Nors tokie pareiškimai turės ribotą poveikį, atsižvelgiant į minimalią JAV ir Rusijos prekybos apimtį, jie rodo retorikos pokyčius.

Savo ruožtu V.Putinas reagavo ramiai ir atsargiai. Jis pritarė D.Trumpui, sakydamas, kad jam vadovaujant Rusija nebūtų užpuolusi Ukrainos. V.Putinas taip pat pakartojo esąs pasirengęs derėtis ir pasiūlė atnaujinti abiejų šalių dialogą.

Donaldas Trumpas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Nepaisant to, kad jie dar tiesiogiai nesikalbėjo, D.Trumpas „Air Force One“ lėktuve žurnalistams kalbėjo, kad pokalbiai telefonu „įvyks artimiausiu metu“. Kartu abi šalys siunčia signalus, kad derybose gali būti aptariamas ne tik karas Ukrainoje, bet ir kiti pasauliniai klausimai. Visų pirma, kalbama apie derybų dėl branduolinės ginkluotės kontrolės atnaujinimą, nes pagrindinė JAV ir Rusijos sutartis baigia galioti po metų.

„The New York Times“ pastebėjo, kad D.Trumpas, ko gero, siekia įtvirtinti savo kaip taikdario įvaizdį. Didžiausio nuo Antrojo pasaulinio karo laikų karo Europoje užbaigimas būtų reikšmingas pasiekimas, kurį jis galėtų panaudoti savo politinėje kampanijoje. Kitaip nei jo pirmtakas Joe Bidenas, kuris laikėsi principo „nieko apie Ukrainą be Ukrainos“, D.Trumpas, atrodo, neskiria daug dėmesio Ukrainos vaidmeniui šiame procese.

„Po visų šių drąsių pokalbių Vladimiras Putinas labiausiai nori išgirsti, kad šis susitarimas bus sudarytas tik tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų“, – žurnalistams sakė Užsienio santykių tarybos Rusijos ir Eurazijos studijų ekspertas, buvęs Valstybės departamento pareigūnas Stephenas Sestanovichius.

V.Putino diplomatiniai manevrai

V.Putinas leido aiškiai suprasti, kad Rusija yra pasirengusi derėtis, bet tik savo sąlygomis. Tarp jų – išlaikyti maždaug 20 proc. Ukrainos teritorijos, kurią šiuo metu yra okupavusi Rusija, kontrolę, neleisti Ukrainai tapti NATO nare ir apriboti jos karinį potencialą.

Kartu V.Putinas išreiškė susidomėjimą bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis, ypač tokiose srityse kaip strateginis stabilumas ir ginklų kontrolė.

Kvietimas į platesnes derybas rodo, kad V.Putinas vis dar pasitiki D.Trumpu, nepaisant pastarojo griežtos retorikos. Tačiau Rusijos pareigūnai toliau demonizuoja Jungtines Valstijas, ruošdamiesi galimai šių derybų nesėkmei.

Vladimiras Putinas / „Scanpix“/AP nuotr.

Derybų ekspertė Wendy Sherman pažymėjo, kad D.Trumpo administracija turėtų būti pasirengusi rimtiems iššūkiams.

„Vladimiras Putinas sieks kuo daugiau teritorinių nuolaidų, Ukrainos pašalinimo iš NATO ir Vakarų branduolinių ginklų nebuvimo Europoje“, – perspėjo ji.

Anksčiau britų leidinys „The Times“ atskleidė, kaip JAV prezidentas galėtų įveikti V.Putiną. Leidinys pažymėjo, kad tarptautinės politikos likimas priklausys nuo to, ar šiems lyderiams pavyks rasti bendrą kalbą.

Be to, žurnalistas ir politikos apžvalgininkas Benas Marlowe mano, kad D.Trumpas gali sutriuškinti V.Putino ekonomiką ir užbaigti karą Ukrainoje. Jo vertinimu, naujosios JAV administracijos inicijuotos griežtos sankcijos gali būti ta priemonė, kuri privers Rusiją atsitraukti.

Atsargos generolas Keithas Kelloggas, kuriam D.Trumpas pavedė pradėti derybas, taip pat tvirtina, kad svarbiausia bus ekonomika, o ne aukos.

Donaldas Trumpas ir Keithas Kelloggas / AFP/„Scanpix“ nuotr.

„Kai žiūri į Vladimirą Putiną, negali tiesiog pasakyti: „Na, nustokite žudyti“, nes, atvirai kalbant, tai nėra jų mentalitetas, – kalbėjo jis praėjusią savaitę „Fox News“ laidoje.

Pasak jo, D.Trumpas „į karą žiūri kitaip: jis į ekonomiką žvelgia kaip į dalį to karo“. Ir jis sutelks dėmesį, tvirtino K.Kelloggas, į Rusijos pajamų iš naftos ribojimą.

Kaip išvesti V.Putiną iš kantybės

Praėjusią savaitę D.Trumpas taip pat užsipuolė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, iš esmės kaltindamas jį dėl to, kad jis nesudarė susitarimo su V.Putinu, kuris galėjo padėti išvengti karo.

„Galėjau taip lengvai sudaryti tą susitarimą, o Volodymyras Zelenskis nusprendė, kad „nori kariauti“, – kalbėjo D.Trumpas televizijos „Fox News“ laidos vedėjui Seanui Hannity.

Jis taip pat leido suprasti, kad jo nedomina J.Bideno požiūris remti Ukrainą „tiek, kiek reikės:, tačiau savo griežta retorika prieš V.Putiną praėjusią savaitę jis galbūt bando parodyti, kad nėra Rusijos lyderio parankinis, kartu ruošdamasis galimybei, kad jam nepavyks įkalbėti V.Putino sudaryti visoms pusėms naudingą susitarimą.

„Norėdamas išvesti Vladimirą Putiną iš pusiausvyros, Donaldas Trumpas turi jam parodyti, kad susitarimas įmanomas tik tuo atveju, jei jis bus naudingas Ukrainai ir mūsų sąjungininkams“, – įvertino S.Sestanovichius.