Straipsnyje pažymima, kad nuo šių metų vasaros okupacinės pajėgos Donecko srityje žengia į priekį tokiu tempu, kokio nebuvo nuo 2022 m.
Kurachovės miestui šiuo metu ypač gresia pavojus patekti į spąstus: rusai į jį veržiasi iš šiaurės ir pietų ir įžengė į rytinius jo pakraščius. Tuo pat metu rusai žengia ir į Velika Novosilkos kaimą.
Kaip pažymi Gynybos strategijų centras, ši gyvenvietė yra itin svarbus Ukrainos pajėgų logistikos centras, vienas iš Ukrainos pietinio kontrpuolimo 2023 m. vasarą atspirties taškų.
„Rusijos puolimas pietinėje Donecko srityje sustiprino Maskvos logistines linijas į didžiulį sausumos koridorių, kurį ji užgrobė pietų Ukrainoje. Ekspertai teigia, kad išstūmus Ukrainos pajėgas iš artilerijos atstumo nuo pagrindinių geležinkelių, Rusijos kariai dabar gali laisvai naudotis geležinkelio mazgais, kad galėtų perkelti karius ir įrangą iš rytų į pietus“, – rašo NYT.
Nurodoma, kad šis lėtas, bet nuoseklus okupantų veržimasis į priekį padidino spaudimą Ukrainos valdžiai pradėti derybas dėl paliaubų, pabrėžia leidinys.
Kartu, kai kurių ekspertų nuomone, padėtis, nors ir sudėtinga, nėra katastrofiška Ukrainai, nes Rusija kol kas nepasiekė nė vieno didesnio miesto šioje teritorijoje.
Leidinys „teigiamu momentu“ Kyjivui pavadino Rusijos teritorijos Kursko srityje, kurią Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis laiko „potencialiu derybų su Maskva koziriu“, išsaugojimą.
„Nors per pastaruosius kelis mėnesius Rusijai pavyko susigrąžinti bent trečdalį Kursko srities teritorijos, pastarojo meto kontrpuolimai, kuriais siekiama išstumti Ukrainos karius, padarė nedidelę pažangą“, – pažymėjo NYT.
Priminsime, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, jog Kyjivas yra pasirengęs paliauboms be rusų okupuotų teritorijų deokupacijos, jei likusi Ukrainos dalis atsidurs „po NATO narystės skėčiu“.
Jo nuomone, neokupuotų Ukrainos dalių narystė NATO galėtų užbaigti „karštąją karo fazę“, tačiau su sąlyga, kad Aljansas ir toliau pripažins 1991 m. Ukrainos sienas.
