Amerikiečių leidinys „The New York Times“ atkreipė dėmesį, kad šiuo metu – tai rimta problema, su kuria susiduria šalies vadovybė.
Per televiziją transliuotame susitikime dėl išpuolio vyriausiasis Rusijos prokuroras Igoris Krasnovas tikino, kad jo tarnyba skiria „ypatingą dėmesį“ „tarpetninių ir tarpreliginių konfliktų“ prevencijai.
Tokią grėsmę suvokia ir pats prezidentas Vladimiras Putinas, kuris kitą dieną po teroro išpuolio nurodė, kad neleis niekam „sėti nuodingų neapykantos, panikos ir nesantaikos sėklų mūsų daugiatautėje visuomenėje“.
Nepaisant skambių pareiškimų, internete prieš imigrantus nukreipta retorika klesti.
„Sienos turi būti kuo labiau užvertos arba visai uždarytos, – rašoma įraše viename iš ultranacionalistų kanalų susirašinėjimo platformoje „Telegram“. – Dabartinė situacija parodė, kad Rusijos visuomenė atsidūrė ant ribos“.
Tačiau šiuo metu Rusijai imigrantai reikalingiau labiau nei bet kada anksčiau.
„The New York Times“ pažymėjo, kad musulmonų mažumų grupių nariai sudaro didelę dalį Ukrainoje kariaujančių ir žūstančių Rusijos karių. Migrantai iš Vidurinės Azijos taip pat kompensuoja darbo jėgos trūkumą Rusijoje ir užtikrina šalies ekonomikos veikimą bei jos karinio tiekimo grandinės funkcionavimą.
Žmogaus teisių gynėja: Migrantai jiems reikalingi kaip „patrankų mėsa“ Rusijos kariuomenei ir kaip darbo jėga. O kai jiems reikės įvykdyti kovos su terorizmu planą, jie taip pat sutelks dėmesį į šią tadžikų grupę.
Tarp jų atsidūrė milijonai darbuotojų migrantų ir etninių mažumų rusų, kurie miesto gatvėse jau dabar susiduria su rasiniu profiliavimu, kuris buvo įprastas dar prieš išpuolį. Trečiadienį pranešta, kad Rusijos saugumo pajėgos pradėjo reidus gamyklose, kuriose dirba daugiausiai tadžikų tautybės migrantai.
Ilgametė Rusijos žmogaus teisių gynėja Svetlana Ganuškina „The New York Times“ sakė, kad ji suskubo bandyti padėti tadžikui, kuris ką tik buvo sulaikytas, nes policija „ieško tadžikų“ ir „pamatė tokios išvaizdos žmogų“.
„Migrantai jiems reikalingi kaip „patrankų mėsa“ Rusijos kariuomenei ir kaip darbo jėga, – pažymėjo aktyvistė. – O kai jiems reikės įvykdyti kovos su terorizmu planą, jie taip pat sutelks dėmesį į šią tadžikų grupę.“
Vienos maisto pramonės įmonės Maskvoje, kurioje dirba tadžikai, vadovė interviu metu žurnalistams nurodė, kad nuotaikos Rusijos sostinėje jai primena 2000-uosius metus, kai po teroristinių išpuolių ir karų Čečėnijoje musulmonai iš Kaukazo regiono susidūrė su plačiai paplitusia diskriminacija.
Moteris nurodė, kad tadžikai Maskvoje taip baiminasi, kad beveik neišeina į lauką.
„Dėl SVO jau nėra darbo jėgos, – pabrėžė įmonės vadovė, pavartodama įprastą rusišką Kremliaus „specialiosios karinės operacijos“ prieš Ukrainą santrumpą. – O dabar bus dar blogiau“.
Pasak straipsnio, tadžikų migrantai Maskvoje dabar baiminasi ne tik deportacijos, bet ir tikimybės, kad jie gali būti priversti tarnauti Ukrainoje. sakė . Jis prašė nenaudoti jo pavardės saugumo sumetimais.
Tadžikai labai bijo, kad Rusijos valdžia pradės masiškai siųsti tadžikus į frontą kariauti ir taip atkeršys.
„Tadžikai labai bijo, – interviu metu pareiškė 25 metų tadžikų žmogaus teisių aktyvistas Saidanvaras, kuris neseniai išvyko iš Maskvos, – kad Rusijos valdžia pradės masiškai siųsti tadžikus į frontą kariauti ir taip atkeršys mūsų tadžikams“.
Panašu, kad Kremlius siekia nukreipti pyktį dėl išpuolio į Ukrainą ir kartu bando parodyti visuomenei, kad atsižvelgia į susirūpinimą dėl migracijos, tačiau jis laviruoja ant labai plonos linijos.
„Jie ketina griebti tadžikus ir kaltinti ukrainiečius, – nedvejodama nurodė žmogaus teisių gynėja M.Ganuškina. – Tai buvo aišku nuo pat pradžių“.
Vis dėlto prokremliškas analitikas Sergejus Markovas pažymėjo matantis įtampą dėl migracijos politikos net ir galingoje V.Putino saugumo struktūroje. Pasak jo, prieš imigrantus nusiteikę teisėsaugos ir žvalgybos pareigūnai prieštarauja kariniam-pramoniniam kompleksui, kuriam reikia migrantų darbo jėgos.
„Tai prieštaravimas, – atkreipė dėmesį jis. – Ir šis teroro išpuolis šią problemą smarkiai paaštrino“.
Rusijos vyriausybės statistikos duomenimis, beveik milijonas Tadžikijos, kurioje gyvena apie 10 mln. gyventojų, piliečių praėjusiais metais buvo užregistruoti Rusijoje kaip darbo migrantai. Jie yra vieni iš milijonų darbo migrantų Rusijoje iš visų buvusių sovietinių Vidurinės Azijos respublikų, kurie yra Rusijos ekonomikos varomoji jėga – nuo maisto pristatymo ir statybų iki darbo gamyklose.