„The New York Times“: viename pasaulio regione bręsta karas, bet apie jį niekas nekalba

„Bėda turi ragus, už kurių galima laikytis, bet ne uodegą“, – somaliečių patarlę priminė leidinio bendraautoriai Afyare'as A. Elmis ir Yusufas Hassanas Mogadišo miesto universiteto analitikai.

Ši somaliečių patarlė, teigianti, kad nelaimių galima išvengti, bet nelengva suvaldyti, šiuo metu labai tinka Rytų Afrikai.

Pasak straipsnio, dėl Etiopijos ministro pirmininko Abiy Ahmedo ekspansionistinių ambicijų ir neapgalvotų sumanymų Afrikos Kyšulys „atsidūrė ant karo, kuris sukels grėsmę regionui ir atsigręš prieš visą likusį pasaulį, slenksčio“.

„Reuters“/„Scanpix“/Etiopijos ministras pirmininkas Abiy Ahmedas

Analitikai paaiškino, kad galimo konflikto katalizatorius yra A.Ahmedą apsėdusi idėja paversti Etiopiją pakrantės valstybe. Praėjusiais metais jis pareiškė, kad Etiopija negali likti be išėjimo į jūrą ir privalo jį turėti – derybomis arba jėga.

„Somalis, silpniausia iš penkių pakrantės šalių, kurios ribojasi su Etiopija, buvo akivaizdus taikinys“, – įvertino straipsnio autoriai.

Sausio 1 d. A.Ahmedas pasirašė susitarimo memorandumą su Somalilando, Somalio šiaurės vakaruose esančios separatistinės respublikos, kurią pats paskelbė, prezidentu. Mainais už oficialų Somalilando pripažinimą Etiopija gautų 19,3 km ilgio karinio jūrų laivyno bazę Adeno įlankoje.

„Tai buvo akivaizdus Somalio suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimas, primenantis destruktyvią Etiopijos kišimosi į šalies reikalus istoriją. Somalis nedelsdamas atmetė memorandumą ir pradėjo diplomatinį puolimą, aiškindamas regiono valstybėms ir tarptautinėms galioms, kad Etiopija neteisėtomis priemonėmis siekia kontroliuoti Somalio teritoriją.“

Jungtinės Tautos, Afrikos Sąjunga, Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga palaikė Somalio poziciją, pabrėždamos būtinybę gerbti nustatytas ribas ir nacionalinį suverenitetą.

Tačiau nepaisant tarptautinio spaudimo, ypač iš JAV prezidento Joe Bideno administracijos, A.Ahmedas išliko ryžtingas.

Analitikai išskyrė, kad jam gali pasirodyti, jog būtent dabar yra tinkamas metas įgyvendinti savo planą, nes Somalis šiuo metu kovoja su ekstremistų iškilimu, o Amerikos vyriausybė yra išsiblaškiusi dėl rinkimų ir įsitraukusi į konfliktus Artimuosiuose Rytuose ir Europoje.

Dar viena paspirtis – galima buvusio prezidento Donaldo Trumpo pergalė, kurį, matyt, A.Ahmedas tikisi palaikyti arba kuris bus abejingas jo veiksmams.

Pažymima, kad visus metus tvyrojusi įtampa pastarosiomis savaitėmis dar labiau išaugo. Demonstruodama savo galią, Etiopija birželio mėn. du kartus pasiuntė savo karius į Somalį, dėl ko Somalis pateikė skundus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai. Liepos mėn. vietinė Somalio milicija apiplėšė du sunkvežimius su iš Etiopijos atsiųstais ginklais ir šaudmenimis, o tai rodo, kad ginklai pateko ir į šią šalį.

„Reuters“/„Scanpix“/Protestas Somalyje dėl susitarimo su Etiopija

Somalis savo ruožtu pagrasino išvaryti Etiopijos karius iš šalyje veikiančių Afrikos taikos palaikymo pajėgų ir, žengdamas drąsų žingsnį, liepos mėn. patvirtino gynybos paktą su Egiptu, kuris papildė anksčiau šiais metais pasirašytą paktą su Turkija. Ankara ėmėsi tarpininkauti, tačiau sprendimo rasti nepavyko. Abiem pusėms nesutariant, regione tiksi uždelsto veikimo bomba.

„Karas būtų pražūtingas. Konfliktas, į kurį įsitrauktų konkuruojančios ir gerai ginkluotos tautos, etninės bendruomenės, religinės grupės ir tarptautiniai rėmėjai, atneštų kraujo praliejimą ir nelaimę abiem šalims. Somalis, lėtai atsigaunantis po tris dešimtmečius trukusio niokojančio pilietinio karo, vargu ar būtų pajėgus tai ištverti. Etiopija jau yra įsivėlusi į daugybę konfliktų savo teritorijoje – Tigrėjaus, Amharos ir Oromijos regionuose – ir susiduria su konfliktais prie Eritrėjos ir Sudano sienų. Dar vienas tūkstančius mylių besitęsiantis frontas galėtų privesti šalį prie žlugimo, – rašoma „The New York Times“ straipsnyje.

Rytų Afrikos regionas ir taip nestabilus. Tačiau įsiplieskęs konfliktas turėtų potencialą įtraukti ir Raudonosios jūros valstybes, tokias kaip Saudo Arabija, Egiptas, Jemenas, Sudanas, Džibutis ir Eritrėja, kurios mano, kad prieiga prie vandens yra labai svarbi jų nacionaliniam saugumui.

Kaip bebūtų, šis regionas ypač reikšmingas tarptautinei prekybai ir saugumui: Adeno įlanka ir Raudonoji jūra jungia Aziją su Europa, o Somalio ragas yra Azijos vartai į visą Afrikos žemyną.

„Karas šiame regione sukeltų pavojų pasaulinei prekybai, nes sutrikdytų pagrindinius jūrų kelius. Taip pat nerimą kelia tai, kad karas atgaivintų islamo ekstremistų grupuotes, tokias kaip „Al-Shabaab“, kuri jau teigė užverbavusi tūkstančius jaunų somaliečių kovai su etiopais. Nestabilumas Rytų Afrika kelia realų pavojų visam pasauliui“, – išskyrė analitikai ir pridūrė, kad šį mėnesį jau žlugo vienas bandymas tarpininkauti.

Jų vertinimu, Vašingtonas yra vienas iš pagrindinių žaidėjų, turinčių galios numalšinti bręstantį konfliktą. Pirma, svarbu iškomunikuoti, kad A.Ahmedo ekspansionistinė politika nebus toleruojama. Antra, daug į šį regioną investavusios JAV turėtų didinti spaudimą Rytų Afrikos šalių vadovams, kad šie skatintų dialogą ir bandytų sutaikyti Somalį ir Somalilandą.

„Tai nebus lengva. Tačiau Raudonoji jūra ir Adeno įlanka yra pernelyg svarbios, kad taptų dar viena karo zona, o Rytų Afrika yra pernelyg trapi neapgalvotiems nuotykiams. Pasaulis turi laikyti šią problemą už ragų. Nes kai tik ji įsibėgės, nebus už ko ją sulaikyti“, – reziumavo straipsnio autoriai.