Dėmesį į jo figūrą patraukė drąsi 59-erių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado O.Syrskio invazija į Rusijos Kursko sritį. Vieni jį vadina „Bachmuto mėsininku“, o kiti – puikiu generolu.
Kaip rašo „The Telegraph“, daug nemalonių dalykų buvo pasakyta apie O.Syrskį, kai jis vasarį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado pareigose pakeitė Valerijų Zalužną.
„Jis buvo per daug konservatyvus, per daug kontroliuojamas, per daug norintis eikvoti savo karių gyvybes... Drąsi 59 metų generolo invazija į Rusijos Kursko sritį pakeitė šį požiūrį – tam tikru mastu“, – rašo laikraštis.
„Viskas arba nieko“
Užuot kaltinamas dėl užsispyrimo, vaizduotės stokos ir gyvybių aukojimo dėl beprasmių taktinių laimėjimų, jis giriamas už tai, kad suplanavo ir įvykdė vieną didžiausių, drąsiausių ir iki šiol sėkmingiausių karo staigmenų.
Tačiau šis drąsus, kruopščiai surežisuotas ir itin rizikingas gambitas sukėlė ir susižavėjimą, ir nerimą.
Deputatė Marjana Bezugla šią savaitę pavadino generolą pulkininką Syrskį „Ukrainos Žukovu“, turėdama omenyje sovietų generolą, vedusį Raudonąją armiją į pergalę prieš nacius.
Komplimentas buvo dviprasmiškas: „Syrskis perkelia karą į naują Antrojo pasaulinio karo manevrų lygį, kai ant kortos yra ištisų regionų praradimas ar užėmimas, bet kokia kaina ir kokios yra perspektyvos? Jis neturi aiškių atsakymų. Tai žaidimas „viskas arba nieko“.
Sėkmė Kurske neateina nemokamai. Ukraina ten vykstančiose kovose praranda kai kuriuos geriausius savo karius. Donbase rusai paspartino puolimą ir beldžiasi į Pokrovsko duris.
Artimiausios savaitės parodys, ar „Kursk“ buvo meistriškas smūgis, apvertęs karą, ar paskutinė, baisi klaida. Rezultatas gali nulemti karą ir tai, kaip istorija prisimins Oleksandrą Syrskį.
Kursko operacija jau šiek tiek pakeitė požiūrį į generolą. Vienas veteranas sakė: „Tarp pėstininkų jis žinomas kaip labai konservatyvus vaikinas, turintis paprastą taktiką. Tokios pat nuomonės apie jį buvau ir prieš Kurską. Esu maloniai nustebintas, kaip jam pavyko išlaikyti kritiką ir pirmuosius žiniasklaidos smūgius“.
Atrodo, kad jo sprendimas nuslėpti savo planus nuo sąjungininkų Vakarų, taip pat nuo daugelio Ukrainos kariuomenės ir vyriausybės atstovų buvo pagrįstas.
Turi pavaldinių, o ne draugų
Generolas pulkininkas Syrskis, kaip ir visi jo kartos karininkai, yra išugdytas sovietų armijos.
Generolas gimė 1965 metais Vladimiro srityje į rytus nuo Maskvos, o būdamas paauglys persikėlė į Ukrainą. Prieš pradėdamas karinę karjerą, Syrskis mokėsi Maskvos aukštojoje karo vadovavimo mokykloje.
Jis buvo vadas per 2014 m. Donbaso karą, kai Rusija pradėjo savo pirmąją invaziją, ir nuo tada kovoja su rusais. Iki 2022 m. Rusijos invazijos jis vadovavo sausumos pajėgoms – iš tikrųjų buvo Valerijaus Zalužno pavaduotojas.
Vadovaujant generolui Zalužnui, jis prižiūrėjo ir sėkmingą Kyjivo gynybą 2022 m., ir sukrečiantį žaibišką kontrpuolimą, kuriuo tą rudenį atkovojo Charkivo sritį – dvi didžiausias Ukrainos karo pergales.
Taigi, kai vasario mėnesį prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido Zalužną, generolas pulkininkas Syrskis tapo logišku jo pakaitalu. Tačiau tarp jo operacijų buvo ir brangi 10 mėnesių trukusi Bachmuto gynyba, o sugriautas miestas galiausiai pernai gegužę atiteko Rusijai.
Didelis mūšio aukų skaičius ir jo atkaklios pastangos atkovoti miestą priešpriešiniu puolimu praėjusią vasarą sulaukė aštrios kritikos.
Pėstininkai jautė, kad jis per drąsiai rizikuoja jų gyvybėmis. Strategai manė, kad jis išnaudojo per daug vertingų išteklių, įskaitant kai kuriuos geriausius Ukrainos puolimo dalinius, atitrauktus nuo pagrindinio kontrpuolimo Zaporižios srityje.
„Yra daug istorijų apie tai, kaip batalionų ir net kuopų vadams nebuvo leista trauktis iš atvirų pozicijų, kur jie patyrė didelių nuostolių generolo pulkininko Syrskio įsakymu: mikrovadyba; savo vyrų gyvybės nepaisymas; polinkis duoti neįmanomą; nenorėjimas pasitikėti karininkais vietoje; visų pirma, atsisakymas pasakyti „ne“ nerealių tikslų reikalaujantiems jo kritikams – tai „sovietinio“ arba, dar blogiau, ruso bruožas“, – rašoma leidinyje.
Tačiau jo gynėjai sako, kad ši kritika yra itin nesąžininga.
Su juo dirbusieji mano, kad generolas pulkininkas Syrskis yra geras vadas, turi reputaciją kaip žmogus, kuris dirba fronte, taip pat praktinis generolas, turintis tiesioginės kovų organizavimo ir vedimo patirties.
Jo gynėjau tvirtina, kad vadas rūpinasi savo vyrais taip pat, kaip ir bet kuris kitas generolas. Visi vadai turėjo priimti sprendimus, kurie kainavo karių gyvybes.
Ukrainos kariuomenė iš tiesų yra „siaubingai neorganizuota“, sako vienas iš šaltinių. Anot pašnekovo, kaltinimai sovietiniu mąstymu dažnai tėra priedanga pasipriešinimui bandymams pasiekti net kukliausią darnos laipsnį.
Jis taip pat daug griežtesnis nei jo pirmtakas, tvirtai tikintis hierarchijos ir komandų grandinės galia. Jis garsėja kaip darboholikas, kuris mažai miega, susitikimus planuoja siaubingai anksti, turi pavaldinių, o ne draugų ir nesidomi, ar žmonės jį mėgsta.
Kitaip tariant, jis gali būti griežtas viršininkas. Nenuostabu, kad kai kurie žmonės tuo skundžiasi. Kalbant apie Bachmutą, tai Zelenskis primygtinai reikalavo ten likti, nepaisant didėjančių nuostolių, pažymi laikraštis.
Griežtas generolas ar plieninis manevro meistras?
Generolo O.Syrskio pagarba hierarchijai galėjo padaryti jį labiau paklusnų prezidento norams nei kiti, ir, manoma, kad tai yra viena iš priežasčių, kodėl Zelenskis pasirinko jį, o ne Zalužną, tačiau Syrskis negali būti apkaltintas civilinės vadovybės nurodymų vykdymu.
Jis metė iššūkį kritikams, kurie jį vadino neinovatyviu. Karys, kuris pavadino generolą „plikuoju žaidėju“, sakė: „Taip pat žinau, kad pastarąjį pusmetį-metus jis aktyviai dalyvavo kuriant bepiločių orlaivių sistemas. Jis asmeniškai bendrauja su efektyviausių dronų padalinių vadovais. Matyt, jų klauso. Tai vienas geras dalykas apie jį“.
„Mėsininkas“ ar manevrų meistras? Kuri iš šių dviejų itin skirtingų reputacijų išliks, daugiausia priklausys nuo mūšių Kursko srityje ir Donbase rezultatų.
Generolas Syrskis pareigas pradėjo eiti vasarį, kai dėl nesėkmingo puolimo Zaporižios srityje kariuomenė buvo išsekusi, amerikiečių karinė pagalba buvo įšaldyta, o politikų nesugebėjimas suprasti mobilizacijos svarbos privedė prie to, kad rusai buvo pranašesni.
Pirmasis rimtas jo sprendimas buvo trauktis iš Avdijivkos žiemos pabaigoje. Nuo tada jis vadovavo sunkiam ir demoralizuojančiam pasitraukimui Donecko srityje. Prieš Kurską artimiausias dalykas, kurį jis galėjo pavadinti pergale, buvo greitai sustabdytas Rusijos puolimas Charkivo srityje gegužę.
Bet netgi šį epizodą sugadino tai, kaip lengvai rusai kirto sieną to puolimo pradžioje. Dėl to generolas Syrskis buvo raginamas atsistatydinti.
Dabartinis puolimas turi politinį aspektą: remiantis gandais, Prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas bandė eliminuoti Syrskį. Kai kas mano, kad Kursko operacija iš dalies yra generolo bandymas atsipirkti.
Rytuose besiveržiantys rusai turi oro pranašumą, leidžiantį bombarduoti sklandančiomis bombomis, ir gali sau leisti paaukoti daugybę vyrų sausumoje.
Ukraina tikėjosi gauti F-16 naikintuvų ir artilerijos, kad atremtų atakas.
Generolas Syrskis ir jo vyrai, kaip ir Raudonoji armija prieš 80 metų, labai pasikliauja Vakarų parama, kad tęstų kovą su įsibrovėliais.
Tačiau ne dėl visko galima kaltinti Vakarus. Sprendimas įsiveržti į Kursko sritį akivaizdžiai susilpnino frontą Donbase. Rizika yra didžiulė ir akivaizdi.
Georgijus Žukovas taip pat surizikavo. Jo triumfai taip pat kainavo.
Kartą jis pasakė Dwightui Eisenhoweriui, buvusiam JAV prezidentui, kad susidūręs su minų lauku jis tiesiog įsakė savo pėstininkams pulti taip, lyg minų ten nebūtų. Eisenhoweris buvo ir priblokštas, ir sužavėtas: joks britų ar amerikiečių generolas negalėjo duoti tokio įsakymo. Bet jis laimėjo.
„Istorija spręs apie generolą pulkininką Syrskį per kelias ateinančias savaites“, – teigiama publikacijoje.
Bėdos Kursko srityje
Kaip pažymi „The Wall Street Journal“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, po įsiveržimo į Rusijos Kursko sritį, drąsiai ir rizikingai lažinosi, kad tai ne tik išbalansuos Rusiją ir privers ją perkelti kariuomenę iš rytų, bet ir paskatins Vakarus ryžtingai paremti Ukrainą su ginklais. Ir, kaip pažymi leidinys, Ukraina jau iš dalies pasiekė savo tikslus.
Anksčiau UNIAN rašė, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija Kursko srityje yra veiksmingiausias viso karo puolimas. Ukrainos žvalgyba aptiko silpnąsias rusų vietas – specialiosios pajėgos iš anksto kirto sieną, kad paruoštų teritoriją.
