Naujas Vakarų sankcijų paketas galėtų apimti draudimą Rusijos bankams prekiauti doleriais, uždrausti JAV aukštųjų technologijų eksportą, įskaitant „iPhone“ telefonus į Rusiją, atjungti šalį nuo „Swift“ banko pavedimų sistemos ir netgi paskelbti draudimą prezidentui V.Putinui keliauti.
Tačiau vargu, ar V.Putinas išsigąs. Jis tam ruošėsi metų metus.
Krymo efektas
Rusija pirmą kartą susidūrė su Vakarų sankcijomis 2014 m., kai aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir pakurstė separatistinį konfliktą Rytų Ukrainoje, aprūpindama sukilėlius ginklais, o kartais ir kariais.
Rublio kursas krito, ekonomikos augimas sustojo, tačiau apdairi makroekonominė ir pinigų politika padėjo Kremliui išsilaikyti ir net atidėti milijardus iš savo pajamų iš naftos.
Rusija sukūrė savo mokėjimo sistemą „Mir“ 2015 m., kai keli privatūs bankai, susiję su artimais prezidento V.Putino draugais, nebegalėjo naudoti „Visa“ ir „MasterCard“ kortelių dėl Vakarų sankcijų.
„Mir“ kortelės nuo tada tapo įprasta mokėjimo priemone visiems, kurie gauna senatvės pensiją ar kokias nors pašalpas Rusijoje, ir skirtingai nei „MasterCard“ ar „Visa“, „Mir“ priimama Kryme.
Rusija turi ketvirtas pagal dydį pasaulio užsienio valiutos atsargas – apie 630 mlrd. dolerių.
Neseniai atlikta apklausa parodė, kad pusė Rusijos gyventojų turi „Mir“ kortelę.
Susidūrusi su ilgalaike grėsme, kad ji bus pašalinta iš „Swift“ tarptautinio banko pavedimų sistemos, Rusija taip pat sukūrė vietinę sistemą, kuri ją dubliuoja.
Naujoji sistema šiuo metu apima tik Rusijos institucijas ir keletą užsienio bankų, tačiau iš esmės ji veikia, ketvirtadienį parlamente gyrėsi Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, komentuodamas ilgametes Rusijos pastangas užtikrinti ekonominį savarankiškumą.
Dolerio atsisakymas
Kremlius taip pat stengėsi „atjungti“ Rusijos ekonomiką nuo dolerio, ragindamas valstybines įmones prekiauti su užsienio partneriais vietine valiuta ir palaipsniui mažinti dolerio dalį savo „juodos dienos“ fonde.
Birželį Rusijos Finansų ministerija pareiškė, kad visos dolerių investicijos į Nacionalinį gerovės fondą bus pakeistos eurais ir auksu.
Rusijos Nacionalinės gerovės fondas anksčiau šį mėnesį pasiekė 13,6 trilijono rublių (152 mlrd. eurų), o tai atitinka 12 procentų jos metinio BVP. Tai yra dvigubai daugiau rubliais nei du pagrindiniai Rusijos „juodos dienos“ fondai kartu prieš Krymo aneksiją.
Rusija taip pat turi ketvirtas pagal dydį pasaulio užsienio valiutos atsargas – apie 630 mlrd. dolerių.
Kremlius netgi sulaukė kritikos namuose, nes atsisakė naudoti gerovės fondo lėšas, kad padėtų asmenims ir įmonėms, nukentėjusiems nuo COVID-19 pandemijos.
Tačiau toks „šykštumas“ galėjo būti apgalvota politika.
„Iš finansų pareigūnų Rusijoje reikalaujama tik dviejų dalykų: sutaupykite tiek, kiek galite, ir paruoškite įrankius, kaip pritaikyti ekonomiką prie naujų sankcijų. Jie jau seniai ruošiasi tam, kad Rusija gyvens su sankcijomis. Pagal Kremliaus logiką, kad ir ką jie darytų, sankcijos yra neišvengiamos“, – sakė politinės analizės kompanijos vadovė Tatjana Stanovaja.
Rusijos bankų išjungimas iš „Swift“ sistemos ir uždraudimas jiems prekiauti doleriais, neabejotinai sukels Rusijos akcijų išpardavimą rinkoje ir paskatins rublio devalvaciją, tačiau nė vienas iš šių variantų nesužlugdys Rusijos ekonomikos, kaip kadaise prognozavo buvęs JAV prezidentas Barackas Obama.
Tačiau politiniai lyderiai abiejose Atlanto pusėse – ir ypač Europoje – pasirodo esą nepasirengę nutraukti visų verslo ryšių su Rusija, nes smarkiai pakenktų pasaulio ekonomikai.
Nafta, dujos ir Kinija
Rusijos milijardieriaus Olego Deripaskos ir jo įmonių, įskaitant didžiausią pasaulyje aliuminio gamintoją „Rusal“, atvejis 2018 m. parodė, jog kai kurie žmonės gali būti per svarbūs, kad jiems būtų taikomos sankcijos.
Praėjus keliems mėnesiams po nusitaikymo į O.Deripaską, JAV iždo departamentas iš esmės pasidavė rinkų spaudimui ir sutiko išbraukti „Rusal“ iš sankcijų sąrašo, o O.Deripaska sutiko parduoti savo didžiąją dalį akcijų „Rusal“ ir kitose įmonėse.
„Rusija yra giliai integruota į pasaulinę ekonomiką, todėl kyla klausimas: ar Europa, JAV norės nustoti pirkti Rusijos naftą ir dujas? Net jei Vakarai taikytųsi į Rusijos naftą ir dujas, iš kur jie ras tiek dujų? Ir jei jie išjungtų „Swift“ Rusijai, kaip jie mokės už tas dujas?“ – sakė Suomijos tarptautinių santykių instituto vizituojanti bendradarbė Maria Shagina.
Didėjant įtampai su Vakarais, prezidentas V.Putinas surengė vaizdo pokalbį su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu.
Galbūt Kinija neprisijungė prie kitų šalių, kurios trenkė Rusijai „per nagus“ dėl Krymo, tačiau jos verslas neskubėjo investuoti į aneksuotą pusiasalį ir Pekinas nepripažino Rusijos pretenzijų į jį.
„Karas su Ukraina būtų labai nepopuliarus šalies viduje, o nutraukus santykius su Vakarais Rusija atsidurs Kinijos malonėje. Man sunku įsivaizduoti, kad Kremlius tam pasiruošęs. Jie nori suartėjimo su Kinija, bet jų sąlygomis“, – sakė Europos užsienio santykių tarybos vyresnioji politikos bendradarbė Kadri Liik.
„Garbės reikalas“
Rusijos pareigūnai, susidūrę su vizų draudimu ir turto įšaldymu užsienyje, ilgus metus vertino tai kaip garbės reikalą, o Kremliaus pareigūnai Vakarų apribojimus atmetė kaip šantažą, kuris niekada neprivers Rusijos pakeisti savo kurso.
Ketvirtadienį „Levados“ centro atlikta apklausa parodė, kad nuo 2014 metų rusų, kurie sako, kad jie nerimauja dėl Vakarų sankcijų, sumažėjo perpus.
Paklaustas apie JAV grasinimą taikyti sankcijas prezidentui V.Putinui asmeniškai, jo atstovas Dmitrijus Peskovas tokį žingsnį pavadino „ne skausmingu, bet politiškai žalingu“ tiems, kurie jas įves.
K.Liik: karas su Ukraina būtų labai nepopuliarus šalies viduje, o nutraukus santykius su Vakarais Rusija atsidurs Kinijos malonėje.
Daugelis Rusijos valdžios atstovų, įskaitant aukščiausius verslininkus ir už finansus atsakingus pareigūnus, gali nuoširdžiai nerimauti dėl karo perspektyvos, tačiau jie neturi balso teisės, kai kalbama apie prezidento V.Putino užsienio politikos žygius.
„Rusijos valdžiai, kuri priima sprendimus – V.Putinui ir jo sąjungininkams iš saugumo tarnybų – sankcijos neturi jokios įtakos šalies politikai ir netgi gali būti vertinamos kaip teigiamas veiksnys, ugdantis „apgultos tvirtovės“ mentalitetą. Jiems sankcijos yra neišvengiamos, būtinos išlaidos siekiant užtikrinti jų nuomone Rusijos saugumą“, –sakė M.Stanovaja.
