Pasak jo, „Volkswagen“ dar neveda derybų su potencialiais partneriais, tačiau yra pasirengęs apsvarstyti atitinkamas koncepcijas.
„Atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją Vokietijoje ir Europoje, akivaizdu, kad turime daugiau investuoti į saugumą. Konkrečių derybų nevedame, tačiau jei atsiras galimybė gaminti karines transporto priemones, esame pasirengę svarstyti tokias koncepcijas“, – sakė O.Blume.
Gali lemti ir ekonominė situacija
Be gynybos užduočių, „Volkswagen“ perėjimą prie karinių transporto priemonių gamybos gali lemti ir ekonominiai veiksniai. Pavyzdžiui, Vokietijos automobilių eksportas sumažėjo 50 proc., palyginti su prieškovidiniu laikotarpiu, todėl gamyklose yra daug nenaudojamų pajėgumų.
Europos reformų centro ekonomistas Sanderis Tordoaras pastebi, kad karinės įrangos gamyba gali tapti nauja sunkumų patiriančių automobilių gamintojų verslo kryptimi. Jo nuomone, tradiciniai ekonomikos skatinimo metodai, tokie kaip biudžeto suvaržymų mažinimas ir vyriausybės subsidijos, negalės sugrąžinti gamyklų prie pilno pajėgumo.
„Vokietija prarado pusę savo grynojo automobilių eksporto. Gamintojai turi nemažai laisvų pajėgumų, kuriuos galima panaudoti ir elektromobiliams, ir karinėms transporto priemonėms gaminti“, – aiškino S.Tordoaras.
Ginklų trūkumo problema Europoje tampa vis opesnė. Vasario mėn. ginklų bendrovės „Rheinmetall“ vadovas Arminas Pappergeris pareiškė, kad ES šalys neturi pakankamai ginklų atsargų Ukrainai paremti ir apsiginti nuo galimos Rusijos agresijos. „Europiečiai ir ukrainiečiai savo sandėliuose beveik nieko nebeturi“, – pabrėžė jis, situaciją aiškindamas ilgus metus trunkančiu nepakankamu gynybos sektoriaus finansavimu.
Reaguodami į šiuos iššūkius, kovo 6 d. ES vadovai patvirtino Europos Komisijos planą mobilizuoti 800 mlrd. eurų regiono gynybiniams pajėgumams stiprinti. Pagal šį projektą 150 mlrd. eurų bus skirta oro gynybos sistemoms, artilerijai, bepiločiams ir kitiems ginklams įsigyti, įskaitant tiekimą Ukrainai.
Tuo pat metu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pasisakė už tai, kad būtų išplėstas gamintojų ratas, siūlydamas, kad ginklų gamyboje dalyvautų ne tik ES, bet ir Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Šveicarijos ir Turkijos įmonės.
Remiantis „Financial Times“ (FT) paskelbtais oficialiais ES duomenimis, 2021-2024 m. bendros ES šalių išlaidos gynybai padidės daugiau kaip 30 proc. iki 326 mlrd. eurų. Tai atitinka 1,9 proc. bloko BVP. Vokietija, didžiausia ES ekonomika, 2024 m. gynybai išleis apie 2 proc. savo BVP.
Būsimasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas kovo pradžioje paskelbė ketinantis sušvelninti griežtą konstitucinį „skolos stabdį“. Ši priemonė padidintų išlaidas gynybai ir infrastruktūros modernizavimui. Be to, F.Merzas paskelbė apie planus sukurti specialų 500 mlrd. eurų fondą, kuris bus naudojamas infrastruktūrai plėtoti ir remti Vokietijos ekonomiką, kuri išgyvena dvejų metų nuosmukį.
