„Ką tik turėjau ilgą ir labai produktyvų pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Sutarėme dirbti kartu, labai glaudžiai, įskaitant apsilankymus vienas kito šalyse“, – po trečiadienio skambučio į Kremlių socialinėje žiniasklaidoje parašė Donaldas Trumpas.
Nors britų valdžios atstovai buvo pasirengę blogoms naujienoms, D.Trumpo sprendimas pirmiausia paskambinti V.Putinui, o V.Zelenskį palikti už nugaros, buvo didelis smūgis, rašo „The Times“. Tačiau blogiausia, kad vėliau per spaudos konferenciją Ovaliniame kabinete D.Trumpas išvengė tiesioginio atsakymo į klausimą, ar laiko Ukrainą lygiaverte partnere derybose.
„Kai kurie iš mūsų pagalvojo, kad ne dėl to ukrainiečiai trejus metus kovojo, prarado savo sūnus ir dukteris, kad būtų pašalinti iš diskusijų apie savo ateitį. Turiu omenyje, kad jei būčiau jų vietoje, D.Trumpui perduočiau tą pačią žinią kaip ir tie, kurie buvo Gyvačių saloje“, – laikraščiui „The Times“ sakė neįvardytas Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos pašnekovas, turėdamas omenyje šūkį apie „Rusijos karo laivą“.
Kitą dieną Londonas paskelbė oficialų pareiškimą, kuriame santūriai pabrėžė, kad derybos su Kremliumi apeinant Ukrainą yra nepriimtinos.
Tačiau neįvardytas britų pareigūnas, su kuriuo kalbėjosi leidinys, pripažino, kad mažai tikėtina, jog kuri nors iš Europos šalių galėtų daryti reikšmingą įtaką deryboms su Maskva, nebent sutiktų į Ukrainą siųsti savo karius kaip taikdarius.
Tačiau tai nereiškia, kad europiečiams tai nerūpi. D.Trumpo skambutis V.Putinui jau dabar aktyviai lyginamas su 1938 m. Miuncheno susitarimu, pagal kurį Didžioji Britanija ir Prancūzija atidavė Adolfui Hitleriui dalį Čekoslovakijos, neatsiklaususios Prahos nuomonės.
