Pažymima, kad prekybos keliai, vedantys per buvusias sovietines Kazachstano ir Kirgizijos respublikas, yra vienas iš daugelio vadinamųjų dvejopo naudojimo prekių kelių į Rusiją.
„Nepaisant JAV pastangų, Vidurio Azija yra vis augantis Rusijos „vamzdynas“, kurį įgalina tūkstančiai kilometrų atvirų sienų, neskaidri prekybos praktika ir oportunistiniai tarpininkai. Prekės dažnai yra kilusios iš Kinijos, kur jas gamina kai kurios didelės Amerikos bendrovės, teigiančios, kad prekes Rusija importuoja be jų leidimo“, – teigiama straipsnyje.
Pasak JAV ne pelno siekiančios tyrimų bendrovės C4ADS, kuri specializuojasi nacionalinio saugumo srityje, Rusijos analitikė Natalie Simpson, šis prekybos maršrutas Rusijai yra ypač svarbus, nes būtent juo šalį pasiekia daugybė Vakarų šalyse pagamintų prekių.
„Tai pagrindinis mikroelektronikos, automobilių dalių, prabangos prekių – prekių, kurios buvo naudojamos ir mūšio lauke Ukrainoje, ir asmeniniam vartojimui – maršrutas.“
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės turi dvigubos paskirties prekių, kurioms taikomos sankcijos, sąrašą, įskaitant kompiuterių lustus, maršrutizatorius ir tankams naudojamus rutulinius guolius. Praėjusiais metais sąraše buvo 45 prekės, o vasario mėn. į jį buvo įtrauktos dar penkios.
„Kinijos bendrovės, gabenančios savo produktus, gali rinktis tiesioginį maršrutą per sieną, tačiau tos, kurios prekiauja vakarietiškomis prekėmis, dažnai ieško papildomų būdų tai nuslėpti, – nurodė N.Simpson. – Jie tai gali rasti Vidurinėje Azijoje.“
Remiantis Kinijos muitinės duomenimis, dvejopo naudojimo prekių eksportas iš Kinijos į Kazachstaną ir Kirgiziją nuo 2022 m. vasario, kai prasidėjo karas, smarkiai išaugo ir 2023 m. pasiekė 1,3 mlrd. dolerių, t.y. 64 proc. daugiau nei 2022 m. Remiantis prekybos duomenimis, daugelis šių prekių vėliau buvo išsiųstos į Rusiją, pažymėjo „The Wall Street Journal“.
„Dvi Vidurinės Azijos šalys nėra vienintelis dvejopo naudojimo prekių šaltinis Rusijai. Prekės taip pat keliauja per tokias šalis kaip Jungtiniai Arabų Emyratai ir Turkija. Pernai Kinija tiesiogiai į Rusiją eksportavo tokių prekių už 4,5 mlrd. dolerių“, – nurodė straipsnio autoriai.
Pažymėtina, kad į sankcionuojamų prekių sąrašą neįtraukti bepiločiai orlaiviai, nors jie tapo svarbiu ginklu mūšio lauke Ukrainoje.
Pasak duomenų, kuriuos pavyko surinkti „The Wall Street Journal“, 2023 m. Kazachstanas iš Kinijos įsigijo bepiločių orlaivių už 5,9 mln. dolerių, o į Rusiją tokių produktų eksportavo už 2,7 mln. dolerių. Tačiau verta pažymėti, kad pats Kazachstanas nėra stambus bepiločių orlaivių gamintojas.
JAV ir Europos pareigūnai daro spaudimą šioms šalims ir Kinijai, kad jos sustabdytų šešėlinę prekybą su Rusija. Tuo tarpu Kinija pareiškė, kad Rusija jai yra svarbi prekybos partnerė: „Kinija visada protingai ir atsakingai eksportavo karinę produkciją ir laikėsi atitinkamų įstatymų ir reglamentų, kai kalbama apie dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolę.“
„Kinija jau dabar yra didžiausias oficialus Maskvos importo šaltinis: per pastaruosius penkerius metus dvišalė prekyba išaugo maždaug dvigubai ir 2023 m. pasieks 200 mlrd. dolerių. Kinija Rusijos gynybos bendrovėms parduoda kompiuterinius lustus, reaktyvinių naikintuvų dalis ir elektroninio karo technologijas“, – rašoma straipsnyje.
Žurnalistai taip pat teigia, kad šie tiekimai grasina tapti kliūtimi tarp Jungtinių Valstijų, Kinijos ir Europos vadovų.
Remiantis Kyjivo ekonomikos mokyklos sausio mėn. ataskaita, per pirmuosius dešimt 2023 m. mėnesių Rusijai pavyko iš viso pasaulio importuoti dvejopo naudojimo prekių už 8,8 mlrd. dolerių, t.y. tik 10 proc. mažiau nei laikotarpiu iki sankcijų.
O muitinių duomenų bazių apžvalga rodo, kad daugelį prekių, kurias Rusija importuoja iš Kinijos, gamina Amerikos bendrovės.
