„The Wall Street Journal“ bando išpainioti voratinklį: kodėl P.Durovas pietavo su E.Macronu ir turi kelias pilietybes

Prancūzijos vadovas ir „Telegram“ įkūrėjas pietavo 2018 m. ir E.Macronas siūlė Rusijoje gimusiam P.Durovui perkelti savo kompanijos biurą į Paryžių, žurnalistams atskleidė su jų diskusija susipažinę asmenys.

Teigiama, kad tuo metu P.Durovas atsisakė viliojančio Prancūzijos prezidento pasiūlymo, nors šis net užsiminė apie galimybę suteikti vyrui Prancūzijos pilietybę.

Šeštadienį Prancūzijos valdžios institucijos sulaikė P.Durovą – tai nuėmė šydą nuo sudėtingų verslininko santykių su nemažu skaičiumi pasaulio vyriausybių, kurios bandė jį palenkti į savo pusę, užvaldyti, kontroliuoti, tačiau nesėkmingai.

Vida Press nuotr./Paryžiaus olimpinių žaidynių uždarymo ceremonija

„The Wall Street Journal“ nurodė, kad, likus metams iki susitikimo su E.Macronu, Prancūzijos šnipai, vykdydami bendrą operaciją su Jungtiniais Arabų Emyratais, nusitaikė į P.Durovą ir įsilaužė į jo „iPhone“ telefoną.

Ši šnipinėjimo operacija, apie kurią anksčiau nebuvo pranešta, buvo paslėpta po kodiniu pavadinimu „Purpurinė muzika“, tvirtino šaltiniai. Esą Prancūzijos saugumo pareigūnams didelį susirūpinimą sukėlė tai, kad „Islamo valstybė“ naudojasi „Telegram“ platforma kovotojams verbuoti ir išpuoliams planuoti.

„Vyriausybės nusitaikė į P.Durovą dėl jo programėle besinaudojančių grupių – nuo demokratiją remiančių demonstrantų ir disidentų iki islamistų kovotojų, narkotikų prekeivių ir kibernetinių nusikaltėlių“, – rašoma straipsnyje.

Nėra jokių požymių, kad ankstesni pokalbiai su E.Macronu ar įsilaužimas į P.Durovo telefoną turėjo įtakos jo sulaikymui.

Vienas P.Durovui artimas asmuo minėjo, kad bendrovė „Telegram“ daugelį metų ignoravo teisėsaugos institucijų siunčiamus šaukimus į teismą ir teismo nurodymus, kurie kaupėsi retai tikrinamame bendrovės elektroninio pašto adrese.

„Telegram“ atstovai savo ruožtu teigia, kad dabar laikosi Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų įstatymo, pagal kurį interneto bendrovės privalo bendradarbiauti su valdžios institucijomis kovojant su neteisėto turinio plitimu jų platformose.

Trys pilietybės

Paryžiaus prokuratūra pranešė, kad P.Durovas buvo sulaikytas atliekant tyrimą, ar tokios platformos sudaro sąlygas internetiniam nusikalstamumui, įskaitant keitimąsi vaikų pornografija, prekybą narkotikais ir neleistinos šifravimo programinės įrangos pardavimą.

Šiuo metu tyrėjai aiškinasi, ar interneto platformos nepažeidžia Prancūzijos įstatymų atsisakydamos bendradarbiauti su valdžios institucijomis kovojant su neteisėtu turiniu.

Buvęs Prancūzijos žvalgybos pareigūnas iš Prancūzijos generalinio vidaus saugumo direktorato sakė, kad kompromituoti „Telegram“ buvo ilgalaikės šalies šnipinėjimo tarnybų pastangos, tačiau nekomentavo situacijos su P.Durovu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pavelas Durovas

Nors nėra jokių požymių, kad ankstesni pokalbiai su E.Macronu ar įsilaužimas į P.Durovo telefoną turėjo įtakos jo sulaikymui, šios detalės naujai nušviečia ilgus ir sudėtingus „Telegram“ įkūrėjo santykius su Prancūzija ir JAE.

Prancūzija ir JAE suteikė P.Durovui pilietybę 2021 m. Be Prancūzijos ir JAE, P.Durovas turi Sent Kitso ir Nevio, Karibų jūros salų valstybės, kuri suteikia pilietybę tiems, kurie gali už ją sumokėti, pasą. Nėra aišku, ar jis vis dar turi Rusijos pilietybę.

„Telegram“ platforma buvo paleista JAE, ši šalis vėliau į verslą investavo daugiau kaip 75 mln. dolerių.

„P.Durovas, jo paties teigimu, kovojo, kad vyriausybės nekontroliuotų „Telegram“, kartu puoselėdamas asmeninį ikonoklasto įvaizdį. Jis tapo interneto libertarų, tokių kaip Elonas Muskas ir Edvardas Snowdenas, herojumi, jie stojo jo ginti, kai jis šeštadienį buvo sulaikytas“, – rašo „The Wall Street Journal“.

P.Durovas naudojo savo profilį programėlėje, kad nupieštų spalvingą savo gyvenimo portretą.

Praėjusį mėnesį paskelbtame įraše jis teigė, kad yra tarptautinis spermos donoras ir yra sukūręs daugiau kaip 100 vaikų poroms 12-oje šalių. Neseniai savo „Instagram“ paskyroje jis paskelbė keletą nuotraukų be marškinėlių, įskaitant nuotrauką, kurioje jis panardintas į ledo vonią.

„Bebaimis smalsumas skatina inovacijas“, – rašė jis vienoje žinutėje, po kuria sekė: „Geriausias būdas pradėti dieną – kelios minutės 0 ⁰C vandenyje, sumaišytame su ledu.“

Siekė kontrolės

P.Durovas Rusijoje anksti išgarsėjo kaip libertarinių pažiūrų technologijų verslininkas. Dėl savo politinių pažiūrų ir domėjimosi šifruotų žinučių sistemomis jis erzino tiek Rusijos, tiek Vakarų saugumo tarnybas.

Verslininkas buvusiam „Fox News“ laidų vedėjui Tuckeriui Carlsonui pasakojo, kad kaskart jam vykstant į JAV, jį pasitinka Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentai ir bando išgauti jo pažadą bendradarbiauti.

2006 m. jis įkūrė į „Facebook“ panašų socialinį tinklą „VKontakte“, kuris greitai tapo naudinga Rusijos politinės opozicijos nariams. Kremlius reikalavo informacijos apie „VKontakte“ naudotojus, tačiau P.Durovas tam priešinosi. Iki 2011 m. svetainė tapo Vladimiro Putino kritikų priemone organizuoti masinius protestus, kuriais buvo siekiama mesti iššūkį jo valdymui.

Kremlius pradėjo spausti verslininką, kad šis parduotų „VKontakte“ V.Putino patikėtiniui Igoriui Sečinui. Tačiau P.Durovas priešinosi pardavimui. Tuo metu jis jau kūrė naują susirašinėjimo platformą, kuri vėliau virto „Telegram“.

Pats P.Durovas ją apibūdino kaip platformą, kurios serveriai išsibarstę po visą pasaulį ir kuri būtų būtina visiems, bandantiems išvengti vyriausybės sekimo.

Galiausiai 2014 m. Durovas išvyko iš Rusijos, teigdamas, kad patyrė Kremliaus spaudimą atskleisti Ukrainos protestuotojų pranešimus.

„Ukrainiečių asmens duomenų teikimas Rusijos valdžios institucijoms būtų ne tik įstatymų pažeidimas, bet ir visų tų milijonų ukrainiečių, kurie mumis pasitikėjo, išdavystė“, – rašė jis „VKontakte“.

Išvykęs iš Rusijos, P.Durovas keliavo iš vienos šalies į kitą. Šiais metais verslininkas buvusiam „Fox News“ laidų vedėjui Tuckeriui Carlsonui pasakojo, kad kaskart jam vykstant į JAV, jį pasitinka Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentai ir bando išgauti jo pažadą bendradarbiauti.

„Mano supratimu, jie norėjo užmegzti ryšį, kad tam tikra prasme galėtų geriau kontroliuoti „Telegram“, – pažymėjo P.Durovas.

Prancūzijos valdžios institucijos jį sulaikė šeštadienio vakarą po to, kai jo privatus lėktuvas nusileido Le Buržė oro uoste į šiaurę nuo Paryžiaus. Pagal Prancūzijos įstatymus valdžios institucijos turi 96 valandas arba iki trečiadienio vakaro apklausti P.Durovą prieš jį paleisdamos arba apkaltindamos nusikaltimu.

Trečiadienio vakarą teismas priėmė sprendimą paleisti P.Durovą į laisvę, tačiau netrukus paskelbta informacija, kad jam pareikšta naujų įtarimų dėl "rimtų smurto veiksmų" prie vieną iš savo vaikų. Apie tai trečiadienį sakė su byla susijęs šaltinis.

Tyrimas, kurį neseniai pradėjo Prancūzijos vaikų gerovės tarnyba, susijęs su 2017 metais gimusiu P.Durovo sūnumi, kuris, po to, kai išvyko iš Prancūzijos, gyvena Šveicarijoje.

Praėjusiais metais berniuko motina pateikė teisinį skundą Šveicarijoje, kaltindama savo buvusį partnerį smurtu prieš jų sūnų, sakė šaltinis.