Leidinys „The Wall Street Journal“ pranešė, jog Vakarų šalys planuoja Ukrainai pasiūlyti saugumo garantijų modelį, panašų į tą, kurį šiuo metu turi Izraelis.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda leidiniui tvirtino, kad pagal Izraelio pavyzdį siūlant saugumo garantijas Ukrainai pirmenybė būtų teikiama ginklų perdavimui ir pažangioms technologijoms. Pasak su derybomis susipažinusių Vakarų pareigūnų, šis saugumo susitarimas būtų susietas su būsimos Ukrainos narystės NATO procesu, tačiau jis neleistų Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai tapti bet kokio konflikto su Rusija šalimi.
-
Rusija atakavo Dniprą panaudodama raketas ir bepiločius orlaivius
-
Sprogimai „Nord Stream“: Vokietijos žiniasklaida rado naują pėdsaką, vedantį į Ukrainą
-
„Wagner“ žada netrukus palikti Bachmutą ir perduoti jo kontrolę rusų kariuomenei
-
Ukrainos gynybos ministerija: kovos Bachmute tęsiasi
-
Suirutė Belgorodo srityje: Rusijos savanorių korpusas ir „Rusijos laisvė“ prašo nesipriešinti
-
Seule vykstančių ES derybų darbotvarkėje – Ukraina, Šiaurės Korėja
-
Zaporižios AE vėl prijungta prie Ukrainos elektros tinklo
Lenkijos lyderis tvirtino, kad Izraelio modelio koncepciją aptarė su prezidentu J.Bidenu per jo vizitą Varšuvoje vasario mėnesį. Galimybes taikyti šį modelį Ukrainai planuojama apžvelgti per NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje liepos mėnesį: kol kas jis įgauna vis daugiau dėmesio tarp Vakarų sąjungininkių.
Tikimasi, kad saugumo susitarimas, pagrįstas pasiūlymu, žinomu kaip Kyjivo saugumo susitarimas, bus pasirašytas po NATO aukščiausiojo lygio susitikimo, leidiniui „The Wall Street Journal“ sakė su derybomis susipažinę pareigūnai.
Tuo tarpu JAV administracijos pareigūnas tikino, jog diskusijos dėl Izraelio modelio kilo kaip būdas spręsti pagrindines Ukrainos saugumo problemas, pripažįstant, kad ji greitai nepasieks narystės NATO. Tačiau, net jei būtų laisvai remiamasi Izraelio saugumo modeliu, pareigūnas sakė, kad Ukrainos gynybos susitarimo kontūrai išliktų nepastovūs.
Verta pažymėti, kad Izraelis nėra NATO organizacijos narys, todėl Aljanso sąjungininkai nėra įpareigoti ginti šalį karo atveju. Izraelio ir Jungtinių Valstijų susitarime numatyta, kad Vašingtonas įsipareigoja 2019-2028 m. laikotarpiu suteikti šaliai 38 mlrd. dolerių karinę pagalbą.
Vakarų pareigūnai teigė, kad panašus susitarimas dėl Ukrainos galėtų pakeisti dabartinio konflikto su Rusija pusiausvyrą.
Juo būtų siekiama atgrasyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nuo karo vilkinimo, tikintis, kad sumažės JAV politinė parama Ukrainai po kitąmet įvyksiančių rinkimų, taip pat ir kai kuriose Europos sostinėse, kur karštai diskutuojama dėl ekonominių išlaidų.
„Rusija šiandien turi suprasti, kad Ukraina turi šias saugumo garantijas ir kad jos nesumažės laikui bėgant ar Vakarams pavargus“, – užtikrino A.Duda, kuris pabrėžė, kad šis pasiūlymas nebus susijęs su jokiu taikos procesu ar Kyjivo ir Maskvos derybomis.
Kremlius dar 2021 m. pareiškė, kad Ukrainos prisijungimas prie NATO būtų „raudona linija“. Nors Ukraina taip ir netapo Aljanso dalimi, bet Rusija vis tiek įsiveržė į šalį.
„The Wall Street Journal“ teigimu, Izraelio modelio Ukrainai koncepciją dar 2022 m. parengė Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas ir buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.
Buvęs A.F.Rasmusseno padėjėjas Fabrice'as Pothier tvirtino, kad tokiu atveju Jungtinės Valstijos turėtų tapti pagrindiniu Ukrainos saugumo garantu. Kiti šaltiniai leidiniui atskleidė, kad JAV vietą galėtų užimti ir Jungtinė Karalystė, Vokietija ar Prancūzija. Teigiama, kad šių šalių valdžios institucijos jau „pritarė tokiam planui“.
F.Pothier nuomone, susitarimo sėkmė priklausys nuo detalių.
„Sutartis turi būti pakankamai įpareigojanti, kad ja būtų galima pasitikėti – kitaip rusai nežiūrės į ją rimtai, ji neatgrasys jų ir neužkirs kelio naujam karui“, – pridūrė jis.
