Po kelias savaites trukusių spėlionių ir jas lydėjusių teorijų V.Zelenskis ketvirtadienį atleido generolą V.Zalužną iš ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigų ir taip įvykdė didžiausią sukrėtimą šalies viduje per beveik dvejus metus trunkantį karą su Rusija.
Pats Ukrainos prezidentas žiniasklaidai tvirtino, kad šiuo žingsniu siekia suteikti pagreitį šalies karo veiksmams, nes Ukrainos pajėgoms sunkiai sekasi išlaikyti fronto liniją prieš Rusiją.
Tačiau pakeitus tokį populiarų visuomenėje veikėją kaip V.Zalužnas generolu pulkininku Oleksandru Syrskiu, kuris laikomas artimesniu prezidentui, V.Zelenskis bus labiau susietas su sprendimais mūšio lauke, todėl neš daug didesnę atsakomybę už bet kokią šalies nesėkmę, „The Wall Street Journal“ sakė analitikai.
„V.Zelenskis dabar prisiėmė atsakomybę už viską – ir politinę, ir karinę pusę“, – žurnalistams pažymėjo nepriklausomas Ukrainos politikos analitikas Mykola Davydiukas.
Sekmadienį Ukrainos paskyrė paskyrė buvusį gynybos ministro pavaduotoją Oleksandrą Pavliuką, kuris pakeis O.Syrskį Ukrainos sausumos pajėgų vado poste, ir penkis aukšto rango kariškius, kad papildytų savo naująją komandą.
Praėjusią vasarą nepavykus pralaužti Rusijos gynybos per brangiai kainavusį kontrpuolimą, Ukrainos prezidentas patyrė spaudimą, nes pradėjo strigti Vakarų sąjungininkų tiekiama karinė parama. Palei fronto liniją Ukrainos pajėgoms šiuo metu labai trūksta amunicijos, nes Kongresas vis dar nepatvirtino 60 mlrd. dolerių pagalbos paketo, o Rusija tuo naudojasi ir keliose vietose žengia į priekį.
Analitikas: Kariaujančioje šalyje prezidentas turi būti pririštas prie vyriausiojo kariuomenės vado. Iš to, ką mes supratome, V.Zelenskis ir V.Zalužnas nelabai bendravo akis į akį, o tai nėra gerai karo metu.
Kai kuriems Kyjivo gyventojams Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado nušalinimas nuo pareigų atrodo kaip „blogiausias Ukrainos vadovybės sprendimas“.
Penktadienį Kyjivo Nepriklausomybės aikštėje protestuodami prieš V.Zelenskio sprendimą susirinko nedidelė grupė žmonių, kurie skandavo už jo nušalinimą.
Nors iš pradžių manyta, kad V.Zalužno pakeitimas turės didelės įtakos karių kovinei dvasiai, „The Wall Street Journal“ kariškiai teigė, jog vadovybės pasikeitimas nepakeis padėties, su kuria jie susiduria mūšio lauke.
„Kas konkrečiai man pasikeis nuo to, kad dabar turėsiu kitą vadą? Absoliučiai nieko, – pareiškė Maksymas Skubenko iš 5-osios atskirosios šturmo brigados. – Aš matau, kur yra priešas. Žinau, ką su juo daryti.“
Praeitą savaitę V.Zelenskis užsiminė, kad Ukrainos karinėje vadovybėje gyvybiškai būtini pokyčiai ir permainos. Buvusi vadovybė susidūrė su Vakarų abejonėmis dėl tolesnio paramos tiekimo ir karinės jėgos trūkumo. Nors ginkluotųjų pajėgų vadas tokių problemų išspręsti negali, straipsnyje pastebima, kad O.Syrskio paskyrimas galėtų padėti užmegzti veiksmingesnius darbo santykius.
„Kariaujančioje šalyje prezidentas turi būti pririštas prie vyriausiojo kariuomenės vado, – žurnalistams komentavo Charlesas Kupchanas, Vašingtone įsikūrusio analitinio centro „Council on Foreign Relations“ vyresnysis bendradarbis. – Iš to, ką mes supratome, V.Zelenskis ir V.Zalužnas nelabai bendravo akis į akį, o tai nėra gerai karo metu“.
Tuo tarpu Ukrainos opozicijos įstatymų leidėjas Oleksijus Hončarenko pažymėjo, kad ir taip stebina, jog du sudėtingo charakterio vyrai kartu išdirbo du metus, ypač, kai „V.Zelenskis yra menininkas“.
„[Zelenskis] nori tapti pagrindine žvaigžde, kaip ir bet kuris aktorius, o čia spindi dar viena žvaigždė“, – pažymėjo jis.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas nurodė, kad pokyčiai būtini, kad fronte nekiltų aklavietė, kuri neigiamai paveiktų visuomenės nuotaikas. Pasak jo, sprendimą nušalinti V.Zalužną lėmė būtinybė peržiūrėti taktiką, dėl kurios pernai nepavyko pasiekti jokio proveržio.
V.Zalužno atleidimas įvyko po kelis mėnesius trukusių spekuliacijų dėl įtampos tarp V.Zelenskio ir ginkluotųjų pajėgų vado, kuris turi didžiulį populiarumą tarp kariškių ir plačiosios visuomenės.
NorsV. Zalužnas niekada viešai neišreiškė politinių ambicijų, analitikai spėja, kad V.Zelenskiui greičiausiai kėlė grėsmę generolo populiarumas. Gruodį atlikta apklausa parodė, kad pasitikėjimas prezidentu nukrito iki 62 proc., o V.Zalužnu pasitikėjo 88 proc. ukrainiečių.