„The Wall Street Journal“: šios dvi šalys lenkia Vakarus varžybose dėl ginklų

Pasak straipsnio, vienai NASAMS raketų sistemai, saugančiai oro erdvę virš Baltųjų rūmų, pagaminti prireikė dvejų metų. O dabar dėl didėjančio potencialių grėsmių Vakarams skaičiaus, įskaitant Rusiją ir Kiniją, jų paklausa smarkiai išaugo, užsakymų daugėja, o laukiančiųjų eilė nusidriekusi net keletui metų į priekį.

„Dar niekada nemačiau tokios didelės paklausos, – leidiniui pareiškė Norvegijos bendrovės „Kongsberg Defence & Aerospace“ gynybos padalinio prezidentas Eirikas Lie.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Oro gynybos sistema NASAMS

Tam, kad padidintų gamybos apimtis, bendrovė perėjo prie 24 valandų per parą ir septynių dienų per savaitę pamainų, o kai kuriais atvejais, kai gamykla paprastai nedirbtų dėl techninės priežiūros, darbuotojai dirba ir šventinėmis dienomis. Tačiau to vis tiek gali nepakakti.

Nurodoma, kad pagrindinė problema, dėl kurios nepavyksta greičiau patenkinti išaugusios paklausos, yra ta, kad šiuolaikiniai ginklai yra labai sudėtingi ir jiems dažnai reikia tūkstančių dalių.

Bendrovė „Kongsberg Defence & Aerospace“, kaip ir dauguma kitų Vakarų gynybos bendrovių, projektuoja ir montuoja savo ginklų sistemas, tačiau negamina daugumos komponentų.

„Prekes mums tiekia įmonės, turinčios savo tiekimo grandines, kurios, savo ruožtu, turi savo tiekimo grandines, kurios turi savo tiekimo grandines, kol viskas pasiekia kasyklą, kurioje iškasami pagrindiniai ištekliai“, – aiškino gynybos padalinio prezidentas.

Vien tik dešimties didžiausių gynybos bendrovių Vakaruose užsakymai šiuo metu siekia daugiau nei 730 mlrd. dolerių, t.y. apie 57 proc. daugiau nei 2017 m. pabaigoje, kai pradėjo augti paklausa.

Teigiama, kad prie „Kongsberg Defence & Aerospace“ gamybos proceso prisideda daugiau kaip 1 500 tiekėjų. Vien tik NASAMS tiekimo grandinę sudaro daugiau kaip tūkstantis įmonių, ji kuriama dviejuose žemynuose kartu su Jungtinių Valstijų gynybos rangovu RTX, anksčiau žinomu kaip „Raytheon Technologies“.

Skelbiama, kad tarptautinė gynybos pramonė taip pat susiduria su ilgalaikiu darbo jėgos trūkumu.

Pasak karinių analitikų, nepaisant didesnių gynybos biudžetų, Vakarai nuo Korėjos karo laikų nėra susidūrę su tokiais ginklų tiekimo apribojimais.

„Vien tik dešimties didžiausių gynybos bendrovių Vakaruose užsakymai šiuo metu siekia daugiau nei 730 mlrd. dolerių, t.y. apie 57 proc. daugiau nei 2017 m. pabaigoje, kai pradėjo augti paklausa“, – rašo „The Wall Street Journal“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Vadovaujantys JAV ir NATO bloko pareigūnai vis labiau nerimauja, kad ginklų trūkumas turės įtakos jų koviniams pajėgumams.

Pažymima, kad 2023 m. pradžioje paskelbtame karo žaidimo modelyje apie tai, kaip Jungtinės Valstijos reaguotų į Kinijos invaziją į Taivaną, Strateginių ir tarptautinių studijų centras apskaičiavo, kad Amerika per pirmąją savaitę pritrūktų svarbiausių tolimojo nuotolio prieštankinių raketų.

Deja, bet net Jungtinės Valstijos negalės greitai papildyti savo atsargų: kaip ir NASAMS atveju, kiekvienos tokios raketos gamyba trunka apie dvejus metus.

Taip pat labai vėluojama pristatyti kitus ginklus, įskaitant naikintuvus F-35, naujus mokomuosius ir degalų papildymo lėktuvus bei naujausius JAV lėktuvnešius, rašo straipsnio autoriai.

Vokietijos įmonės, kurios Šaltojo karo įkarštyje galėjo pagaminti iki 400 tankų per metus, dabar pagamina tik iki 50 tankų per metus.

Didelė dalis Vakarų šalių, ypač Europos, ginklų gamybos pajėgumų sumažėjo dėl po Šaltojo karo sumažėjusio gynybos biudžeto ir laipsniškos deindustrializacijos.

Gynybos konsultantas Nicholas Drummondas atkreipė dėmesį, kad Vokietijos įmonės, kurios Šaltojo karo įkarštyje galėjo pagaminti iki 400 tankų per metus, dabar pagamina tik iki 50 tankų per metus.

„The Wall Street Journal" teigimu, šiuolaikinių ginklų gamyba trunka ilgiau ir kainuoja brangiau, o visa tai riboja atsargas ir ilgina jų gamybos laiką.

Straipsnyje nurodoma, kad Rusija ir Kinija turimomis kai kurių priešraketinių gynybos sistemų atsargomis lenkia JAV ir Europą.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/„Patriot“ raketų sistemos gali numušti atskriejančias raketas

Pentagono duomenimis, šios šalys turi hipergarsinių raketų, tuo tarpu Jungtinėse Valstijose pirmosios iš jų įvedimas į pajėgumus dėl nesėkmingų bandymų buvo atidėtas iki 2024 m.

Amerikos ir Europos hipergarsinės priešraketinės gynybos sistemos nebus pradėtos naudoti dar mažiausiai 10 metų, pridūrė „The Wall Street Journal“.

Tarptautinio strateginių studijų instituto duomenimis, Rusija ir Kinija kartu turi apie 5 020 antžeminių oro gynybos sistemų, o JAV, Europa ir Japonija kartu sudėjus – apie 3 200.

Kinijos ir Rusijos gynybos bendrovės didžiąja dalimi priklauso valstybei, todėl yra mažiau jautrios komerciniam spaudimui ir turi dideles vidaus tiekimo grandines. Todėl, analitikų vertinimu, Kinijos balistinių ir sparnuotųjų raketų atsargos nuo saujelės nebranduolinių balistinių raketų 1996 m. išaugo iki daugiau kaip 3 000 balistinių ir sparnuotųjų raketų.

Pentagono teigimu, užduotis remti sąjungininkus, dalyvaujančius tam tikruose pasauliniuose konfliktuose, Vakarų šalims dar labiau apriboja tiekimą, todėl didėja tam tikrų ginklų sistemų paklausa.

Tai ypač aktualu raketoms ir nuo jų apsaugančioms sistemoms, taip pat apsaugai nuo bepiločių orlaivių, kurie tapo pagrindiniu šiuolaikinio karo elementu.

„AFP“/„Scanpix“/Iššaunama ATACMS raketa

Dėl šios priežasties dauguma Vakarų gynybos bendrovių šiuo metu aktyviai didina savo pajėgumus (ypač šaudmenų ir raketų gamybos srityje). Teigiama, kad JAV vyriausybė ypatingai investuoja į savo vidaus bazę ir perkelia pažeidžiamų komponentų, pavyzdžiui, mikroschemų, gamybą atgal į šalį.

Pentagonas ketina artimiausiomis savaitėmis pristatyti naują pramoninės bazės strategiją, kuri padėtų sumažinti tiekimo grandinės perkrovas.

JAV gynybos priemonių gamybos milžinės kartu su užsienio partneriais taip pat vis daugiau pajėgumų gamina užsienyje. O Norvegijos bendrovė „Kongsberg Defense & Aerospace“ kaupia pagrindinių komponentų atsargas, kad galėtų įveikti riziką dėl tiekimo grandinės sutrikimų.