1993 m., prieš Baltijos šaliai įstojant į Europos Sąjungą ir Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją, Maskvos remiami Narvos tarybos nariai surengė referendumą dėl regioninės „autonomijos“, kuris galėtų prilygti ėjimui išvien su Rusija. Estija nepripažino šio balsavimo kaip keliančio rimtą grėsmę nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui. Vietiniai gyventojai 54 proc. balsų pritarė pasiūlymui, pastebi JAV leidinys.
Šis separatistinis užsidegimas bent jau kol kas išsklaidytas, tačiau Rusijos keliamas pavojus neišnyko. Kažkada buvęs judrus pasienio tiltas per Narvos upę nuo vasario mėn. uždarytas transporto priemonėms, o tai yra sparčiai blogėjančių abiejų šalių santykių dalis. Ant tilto ruožo, kuriuo anksčiau vietiniai gyventojai įprastai važiuodavo įsipilti pigesnių rusiškų dujų, įrengtos prieštankinės betoninės piramidės. Estijos pasienio kontrolės punkte, skirtame pėsčiųjų eismui, skelbiamoje informacijoje prašoma iš Rusijos atvykstančių žmonių pasidalyti informacija apie grėsmes Estijos valstybingumui.
Praėjus keliems mėnesiams po 2022 m. plataus masto invazijos į Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešai pavadino Narvą, miestą, kuriame gyvena 53 000 žmonių, istoriškai rusiška žeme. Vėliau Rusija išdavė Estijos ministrės pirmininkės Kajos Kallas arešto orderį dėl jos vyriausybės įsakymo pašalinti paminklus sovietų kariams. Ji yra vienintelė žinoma užsienio šalies vadovė, įtraukta į Kremliaus ieškomų asmenų sąrašą.
Nors mažai kas tikisi, kad Rusija artimiausiu metu suduos karinį smūgį Estijai, JAV ir Europos vyriausybės vis labiau nerimauja, kad V.Putinas planuoja išbandyti Vakarų ryžtą ir mesti iššūkį NATO narėms, ypač trims Baltijos šalims, jei jam pavyks palankiomis sąlygomis užbaigti karą Ukrainoje.
„Žinome, kad Rusija yra agresyvi. Ji yra tarsi žudikė: ji turi ketinimų ir priemonių, jai tik reikia progos“, – sakė Tomas Jermalavičius, Estijos sostinėje Taline įsikūrusio Tarptautinio gynybos ir saugumo centro tyrimų centro vadovas.
Toks susirūpinimas buvo pagrindinė priežastis, kodėl JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Mike‘as Johnsonas, nepaisydamas kolegų respublikonų pasipriešinimo, prastūmė 60 mlrd. JAV dolerių pagalbos Ukrainai paketą. „Vladimiras Putinas ir toliau žygiuotų per Europą, jei jam būtų leista“, – sakė M.Johnsonas, aiškindamas savo paramą finansavimui, kurį, pritarus Senatui, praėjusią savaitę pasirašė prezidentas Joe Bidenas.
V.Putinas atmetė perspėjimus apie galimą Rusijos puolimą prieš NATO nares, tokias kaip Estija, kaip „visišką nesąmonę“. 2022 m. pradžioje Kremlius panašiais žodžiais išjuokė JAV perspėjimus, kad Rusija planuoja įsiveržti į Ukrainą.
„Grėsmės nėra potencialios ar teorinės, – sakė Estijos užsienio reikalų ministerijos generalinis sekretorius Jonatanas Vseviovas. – Rusija neslepia, kokių tikslų ji siekia šiame kare. Tai – kontroliuoti visą Ukrainą ir iš esmės pertvarkyti Europos saugumo architektūrą sukuriant savotišką buferinę zoną prie savo vakarinių sienų, taip sunaikinant NATO ir Europos Sąjungą kaip veiksmingas saugumo organizacijas.“
Estijos ir kitų Baltijos šalių pareigūnai teigia, kad stengiasi įveikti gresiantį iššūkį – nuo investicijų į kariuomenę iki diplomatinių ir žvalgybos pastangų. „Mes nesame kiti, nes visada ruošiamės, kad nebūtume kiti, – sakė generolas majoras Ilmaras Tammas, Estijos gynybos lygos, sukarintos organizacijos, kuri karo atveju papildytų reguliariąją kariuomenę ir kuri po invazijos į Ukrainą padidino savo narių skaičių ir parengtį, vadas. – Tai ne tik atsakas Rusijai, bet ir logiškas pasiruošimas tam, ką mums vis tiek reikės daryti.“
Estija, kurioje gyvena vos 1,4 mln. žmonių, iš kurių beveik trečdalis yra rusakalbiai, vargu ar gali pasipriešinti Rusijos kariuomenei, pastebi „The Wall Street Journal“. „Jei čia kils karas, jis nebus toks kaip Ukrainoje, nes esame tokia maža šalis. Visų mūsų gyventojų yra mažiau nei Rusijos kariuomenėje, – sakė Narvos meras Jaanas Tootsas. – NATO turėtų mus ginti.“
Nuo 2017 m. Baltijos šalyse dislokuotos kitų NATO narių, įskaitant JAV, sausumos pajėgos, kurios buvo sustiprintos po invazijos į Ukrainą. Iš viso jų yra apie 5 000 karių, tačiau jų yra per mažai, kad galėtų pasipriešinti plataus masto kariniam puolimui, pastebi amerikiečių leidinys.
Vakarų pareigūnai teigia, kad tokios vietovės kaip Narva ir aplinkinės rytų Estijos apylinkės yra akivaizdžiausi Rusijos zondavimo taikiniai, taip pat Suvalkų koridorius tarp Lenkijos ir Lietuvos bei rusakalbės rytų Latvijos teritorijos.
2022 m. birželį V.Putinas, lygindamas save su Petru Didžiuoju ir sakydamas, kad abu valdovai vykdė misiją susigrąžinti istorines Rusijos žemes, konkrečiai paminėjo Narvą, kurioje XVIII a. pradžioje vyko du dideli mūšiai tarp Rusijos ir Švedijos. Savo autobiografijoje jis taip pat teigė, kad Antrojo pasaulinio karo metais jo tėvą naciams neva išdavė Estijos kaimo gyventojai.
JAV stiprėjantys izoliacionistiniai balsai, įskaitant buvusio prezidento Donaldo Trumpo pasisakymus, kad jis pakviestų Rusiją užpulti Europos sąjungininkes, kurios nepakankamai moka už NATO apsaugą, jau susilpnino aljanso atgrasomąją galią, perspėjo Vokietijos Bundestago Europos Sąjungos reikalų komiteto vadovas Antonas Hofreiteris.
„Nerimauju, kad dėl neaiškių signalų iš Vakarų mes galime suklaidinti V.Putiną ir priversti jį manyti, kad jis gali pulti be didelių pasekmių, – sakė A.Hofreiteris. – Tarkime, jis užpultų Narvą ir kitą dieną pasakytų, kad ji dabar yra Rusijos dalis ir yra po Rusijos branduoliniu skėčiu, o ką jūs dabar darysite?“
Estija jau patyrė keletą Rusijos kibernetinių atakų, kuriomis siekta paralyžiuoti jos infrastruktūrą, o dėl Rusijos GPS trukdžių pastarosiomis dienomis du „Finnair“ lėktuvai turėjo nutraukti nusileidimą Tartu oro uoste ir apsisukti. Suomijos bendrovė pirmadienį pranešė, kad nutraukia skrydžius į Tartu.
Kai kurios rimčiausi kibernetinės atakos įvyko po politinių įvykių, tokių kaip Estijos sprendimas pašalinti sovietų karo memorialus arba Estijos parlamento sprendimas 2022 m. pabaigoje paskelbti Rusiją teroristine valstybe, sakė Estijos nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius Gertas Auväärtas.
„Kibernetinės atakos yra Kremliaus diplomatinių priemonių rinkinio dalis, – sakė jis. – Jie nori pasiųsti stiprų signalą, kad gali sutrikdyti ir parodyti, kad Vakarų visuomenės nesugeba užtikrinti savo žmonių saugumo.“
Estijos vidaus žvalgybos tarnyba vasario mėn. pranešė, kad sulaikė 10 žmonių, kuriuos Maskva užverbavo kurstyti nedidelius neramumus, įskaitant išpuolius prieš dabartinio vidaus reikalų ministro ir žinomo žurnalisto automobilius. Daugiau informacijos ji nepateikė.
"Jie jau žengė kitą žingsnį – ne tik kibernetinę, bet ir fizinę ataką“, – sakė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras.
Kalbant apie labiau įprastinę karinę grėsmę, H.Pevkuras apskaičiavo, kad Rusijai prireiktų dvejų ar trejų metų, kad atkurtų savo pajėgas ir galėtų rimtai mesti iššūkį NATO. „Artimiausiais mėnesiais, artimiausioje ateityje, kol vyksta karas Ukrainoje, nematau, kad V.Putinas būtų pasirengęs atidaryti antrąjį frontą, – sakė jis. – Jam tai būtų katastrofa.“
H.Pevkuras trumpam nutraukė interviu, nes vėl teko perimti į Estijos oro erdvę įskridusius Rusijos karo lėktuvus, pastebi „The Wall Street Journal“ žurnalistas.
Estija ir Latvija, skirtingai nei Lietuva, atkūrusios nepriklausomybę nesuteikė automatinės pilietybės visiems savo gyventojams. Dėl to šimtai tūkstančių rusakalbių, kurie po Antrojo pasaulinio karo atvyko iš likusios Sovietų Sąjungos dalies, ir jų palikuonys galėjo rinktis, ar likti be pilietybės, ar gauti Rusijos pasą, ar laikyti kalbos egzaminus, kad praeitų natūralizacijos procesą.
Gyventojai, nepriklausomai nuo pilietybės, gali balsuoti vietos rinkimuose – šią teisę Estijos vyriausybė dabar siekia panaikinti rusų ir baltarusių pilietybės turėtojams, taip pat pereiti nuo mokymo rusų kalba prie estų tokiuose miestuose kaip Narva.
Kitaip nei dešimtajame dešimtmetyje, kai prorusiškų separatistų politika kėlė rimtą grėsmę, Estijos, kaip ES narės, gerovė daro bet kokius neramumus nepatrauklius net ir labiausiai V.Putinui pritariantiems gyventojams, sakė Katri Raik, kuri iki praėjusio rugsėjo buvo Narvos merė ir yra buvusi vidaus reikalų ministrė.
Nors Rusijos žvalgyba gali rasti „kokį nors benamį Olegą, kuris leidžia laiką gerdamas alų, ir manipuliuoti juo per „Facebook“ ir „TikTok“, tokių potencialių bendradarbių yra nedaug“, sakė ji. „Čia nėra jokios penktosios kolonos, – pastebėjo K.Raik. – Žmonės nėra kvaili ir žino, kur gyventi geriau – čia ar Rusijoje“.
Vis dėlto praėjus daugiau nei trims nepriklausomybės dešimtmečiams Estijos piliečiai sudaro mažiau nei pusę Narvos gyventojų. Nors atviri rusiškojo nacionalizmo apraiškos, pavyzdžiui, juodos ir oranžinės Georgijaus juostelės, ir parama invazijai į Ukrainą Estijoje yra uždrausti, daugelio miesto gyventojų simpatijos skrieja V.Putinui, sako žurnalistas.
„Narvoje yra valstybė valstybėje, nors nedaug kas nori tai pripažinti“, – pastebėjo Narvos muziejaus direktorė Marija Smorževskich-Smirnova, kuri vietos socialiniuose tinkluose ir kai kurių miesto tarybos narių buvo peikiama už parodą, kurioje sovietų kariuomenės 1944 m. sunaikinta istorinė Narva buvo lyginama su pastarųjų dvejų metų Rusijos vykdomu Ukrainos miestų niokojimu.
Po Antrojo pasaulinio karo į Narvos miesto griuvėsius beveik niekas negrįžo iš pirmųjų Estijos gyventojų, o vietoj jų naujakuriai iš Rusijos pastatė naują sovietinių daugiabučių miestą.
„Kai prasidėjo nepriklausomos Estijos valstybės kūrimas, Narvos gyventojams kilo kitas klausimas: siena su Rusija yra atvira ir čia pat, kodėl mums reikia mokytis estų kalbos?“ – minėjo M.Smorževskich-Smirnova.
Po plataus masto invazijos į Narvą persikėlęs ukrainietis pabėgėlis sakė, kad jis laikosi taisyklės nediskutuoti apie politiką su vietos gyventojais, nes daugelis jų palaiko V.Putiną. Nors Estija uždraudė Rusijos televizijos kanalams rodyti savo kabelinės televizijos tinkle, dėl artumo Rusijai Rusijos transliuotojai ir jų propaganda yra lengvai prieinami vietos gyventojams. Labai nedaug vietinių gyventojų nori duoti interviu, nes atvirai palaikant V.Putiną gali būti pažeisti Estijos įstatymai, o kritikuojant Rusijos režimą gali kilti problemų kitoje sienos pusėje.
60-metė Nadežda Šibello, kuri būdama 20 metų atvyko į Narvą iš Sibiro ir vis dar turi daug giminaičių Rusijoje, sakė, kad dabar ją kankina košmarai apie artėjantį karą.
„Mūsų žmonės vis kartoja, kad čia ateis V.Putinas. Aš taip nemanau, bet jeigu kas nors atsitiks, jeigu bus provokacija iš Estijos pusės, žinoma, jis netylės, bus atsakas, – sakė ji grįždama iš apsipirkimo kelionės Rusijoje. – Tiesą sakant, man labai neramu. Estija yra tokia maža, vienas sprogimas, ir viskas dings.“
