Leidinys primena, kad metų pradžioje Lenkija atskleidė didelį šnipų tinklą, bendradarbiaujantį su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Pasak Lenkijos tyrėjų, kelias savaites agentams buvo duodami nurodymai žvalgyti Lenkijos jūrų uostus, įrengti kameras palei geležinkelius ir slėpti sekimo prietaisus kariniuose kroviniuose. Tuomet kovo mėnesį buvo duotas naujas nurodymas išvesti iš rikiuotės traukinius, kuriais į Ukrainą buvo gabenami ginklai.
Lenkijos valdžios institucijos dabar mano, kad įsakymą davė Rusijos karinės žvalgybos agentūra GRU, o sužlugdyta operacija buvo rimčiausia Rusijos grėsmė NATO teritorijoje nuo praėjusių metų Rusijos invazijos į Ukrainą.
Rusija siekė nutraukti ginklų srautą per Lenkiją, per kurią juda daugiau kaip 80 proc. Ukrainai tiekiamos karinės įrangos.
„Negalėdama arba nenorėdama pasikliauti savo operatyvininkais, Rusija subūrė mėgėjų komandą, be kita ko, per žinutes rusų kalba „Telegram“ kanaluose Lenkijoje, kuriais dažnai naudojasi ukrainiečių pabėgėliai.
Jei schema pavyktų, ji galėtų atsipirkti keliais aspektais – sulėtinti ginklų tiekimą ir pakurstyti nepasitenkinimą 1,5 mln. ukrainiečių, kurie nuo karo pradžios pabėgo į Lenkiją. Net ir nesėkmės atveju Maskvos nuostoliai būtų nedideli: Lenkijos kalėjimuose daugiausia atsidūrė perkeltieji ukrainiečiai, o ne GRU agentai“, – rašoma straipsnyje.
Užsakomieji šnipai
Lenkijoje taikoma schema atspindi seniai teroristų grupuočių naudojamą užsakomųjų paslaugų teikimo modelį, pagal kurį agentai verbuojami internetu ir vykdomi nuotoliniai išpuoliai.
Lenkijos pareigūnų teigimu, žinutės, kuriomis siekta pritraukti potencialių verbuotojų, buvo išsibarsčiusios tarp darbo pasiūlymų, patarimų dėl būsto ir internetinių sukčiavimų „Telegram“ kanaluose, kuriais dažnai naudojasi pabėgėlių grupės Lenkijoje.
Agentams buvo žadama sumokėti nuo kelių dolerių už grafitį iki 12 dolerių už plakatą. Remiantis Lenkijos žvalgybos tarnybos pateikta informacija, buvo lankstinukų ir plakatų su užrašais „Lenkija ≠ Ukraina“, „NATO, eik namo“ ir „nebūk Bidenu“.
Pareigūnų teigimu, platinant tokią medžiagą buvo siekiama dviejų tikslų: kurstyti antiukrainietiškas nuotaikas Lenkijoje ir patikrinti naujokų pasirengimą atlikti rimtesnes užduotis.
Tiems, kurie teikė patvirtinamąsias nuotraukas, buvo pavestos pavojingesnės užduotys, pavyzdžiui, rinkti ataskaitas ir nuotraukas iš geležinkelio stočių, aerodromų ir jūrų uostų.
Tyrime dalyvavę Lenkijos pareigūnai apibūdino šį atvejį kaip nepanašų į jokį kitą, su kuriuo jie buvo susidūrę, ir tai atspindi Rusijos šnipinėjimo tarnybų improvizacijos lygį.
Pasak pareigūnų, uždarbis užverbuotiems asmenims buvo mokamas kriptovaliutomis ir bankiniais pervedimais iš neatsekamų banko sąskaitų. Brangiausios užduotys buvo bėgių nurinkimai, padegimai ir nužudymai, nors net ir jie kainavo vos kelis šimtus dolerių.
Pareigūnų teigimu, panašu, kad Rusija rinkosi verbuotojus, kurių amžius ir kilmė mažiau tikėtina, kad patrauks saugumo tarnybų dėmesį. Dauguma jų buvo dvidešimtmečiai, o vienam buvo vos 16 metų.
Pažymėta, kad operacija buvo pagrįsta klasikine „ląstelių“ struktūra, kai kiekviena „ląstelė“ turėjo lyderį, Rusijos specialiųjų tarnybų patikėtinį. Žemesniuose lygmenyse esantys asmenys neturėjo jokios informacijos ir nepažino vieni kitų, nebent tai buvo būtina.
„Tyrime dalyvavę Lenkijos pareigūnai apibūdino šį atvejį kaip nepanašų į jokį kitą, su kuriuo jie buvo susidūrę, ir tai atspindi Rusijos šnipinėjimo tarnybų improvizacijos lygį“, – pažymima straipsnyje.
Liepos pradžioje Lenkija atskleidė didžiausią šalies istorijoje Rusijos žvalgybos tinklą, kuris buvo sukurtas 2023 m. pradžioje. Rusijos diversantai, be kita ko, siekė sutrikdyti geležinkelių veiklą, kuriais į Ukrainą gabenami ginklai ir humanitarinė pagalba.
Tarp sulaikytųjų buvo Ukrainos ir Baltarusijos piliečių.
