Rinkimuose Prancūzijoje Kremliui palanki kandidatė pralaimėjo naujokui Emmanueliui Macronui.
Vokietijoje politinės partijos pasirašė susitarimą dėl sąžiningos konkurencijos, kuriame pabrėžė, kad politinėje kovoje nebus naudojami tokie Kremliaus pamėgti metodai, kaip botai socialiniuose tinkluose.
Europos ekspertai savo patirtimi gali pasidalinti ir su JAV pareigūnais. Nuomonė vieninga – geriausias priešnuodis Rusijos įtakai yra jos apnuoginimas. „Mes turime pasiruošti viešumui“, – teigė Vokietijos parlamentaras ir žvalgybos ekspertas Patrickas Sensburgas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas naudojo „fake news“ etiketę tradicinėms žiniasklaidos priemonėms apibūdinti, tačiau pats nevengė iškraipyti faktų. Tai privertė Vakarų visuomenes pabusti.
Švedijoje pradėta nacionalinė mokymo programa vidurinėse mokyklose, kurios tikslas moksleiviams padėti atpažinti Rusijos propagandą. Gynybos ministerija sukūrė specialų padalinį, kurios tikslas sekti ir pasipriešinti Rusijos skleidžiamam melui.
Lietuvoje veikia grupės socialiniuose tinkluose, kurios priešinasi Kremliaus bandymams iškraipyti tikrovę. Žinomiausia jų pasivadinusi „elfais“, o jų kasdieniai priešininkai – „Kremliaus troliai“.
Briuselyje veikia ES „Stratcom“ grupė, kurioje dirba 14 etatinių specialistų ir šimtai savanorių. Šie žmonės 18 kalbų kiekvieną savaitę išleidžia ataskaitą su Rusijos propagandos pavyzdžiais.
Prancūzija ir Didžioji Britanija sėkmingai susitarė su „Facebook“, kad socialiniame tinkle neliktų dešimčių tūkstančių netikrų profilių. Taip pat buvo gerokai sugriežtinta tokių paskyrų identifikavimo sistema.
Vokietijoje svarstomi teisės aktai, kurie leistų socialinius tinklus valdančioms bendrovėms skirti 50 mln. eurų baudas, jei šios atsisakytų pašalinti melagingą ar neapykantą skatinančią informaciją.
Su propaganda kovojama ir Latvijoje. Čia „Sputinik“ propagandistas Vladimiras Dorofejevas pajuto, kaip šalies valdžia bando spręsti melagingos informacijos skleidimo problemas.
Jam teko dalyvaut Latvijos saugumo pareigūnų vykdomose apklausose ir atsakyti į nemalonius klausimus. Visuomenei siūloma atidžiau vertinti tokių šaltinių skleidžiamos informacijos patikimumą.
JAV karinis biudžetas yra aštuonis kartus didesnis nei Rusijos, todėl nebegalėdamas konkuruoti konvencinės ginkluotės pajėgumu Kremlius savo įtaką bando didinti propagandos priemonėmis. Melaginga informacija tampa ginklu.
„Tai Rusijos propagandos mašina veikė visą laiką. Tai nėra naujas reiškinys“, – teigė buvęs Švedijos premjeras Carlas Bildtas.
Informacinės atakos nestebina. JAV ir Prancūzijoje rinkimų metų hakeriai nutekino Kremliui netinkančių kandidatų asmeninį susirašinėjimą ir kitus dokumentus. Manoma, kad tai gali kartotis ir rinkimų Vokietijoje metu.
Jau dešimtmetį Rusija bando kariauti informacinius karius Estijos, Latvijoje, Gruzijoje, Kazachstane, Suomijoje, Bosnijoje ir daugelyje kitų šalių. Šis informacinis karas pasiekė iki tol nematytą mastą po Krymo okupacijos.
Estija gali būti pavyzdžiu, kaip net ir metant dideles pajėgas Rusijai laimėti informacinio karo nepavyksta. Specialistai teigia, jog didelė visuomenės dalis žino apie grėsmes, joms ruošiasi, Estijos rusai visiškai nenori vėl būti Rusijos dalimi. Valdžios institucijų politika nukreipta prieš Rusijos propagandą.
Atsiranda vis daugiau tinklalapių, kuriuose apnuoginamas Kremliaus melas. Jie itin išplito Ukrainoje. Tradiciniai leidiniai sustiprino savo faktų tikrinimo komandas. Baltijos šalyse stiprėja žurnalistinių tyrimų komandos.
Latvijoje veikianti „Re:Baltica“ prieš keletą mėnesių paskelbė tyrimą apie Baltijos šalyse veikiantį propagandinį portalą „Baltnews“. Tyrimas atskleidė, kad tikrieji portalo savininkai yra Kremliaus kontroliuojama naujienų agentūra „Rosija Segodnia“.
