„The Washington Post“ dalijasi niūria prognoze: vargu, ar Kyjivas atlaikys

Pasak redakcijos, artimiausios kelios savaitės lems, ar Ukraina galės toliau egzistuoti kaip suvereni valstybė iki invazijos buvusiose arba artimose sienose, turėdama visas saugumo garantijas savo piliečiams, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gaus atlygį ir įgis drąsos savo teritorinės ekspansijos kare.

Pažymima, kad Rusija jau kontroliuoja apie 20 proc. Ukrainos teritorijos ir kasdien vis labiau veržiasi į vakarus, ypač į Pokrovsko ir Kurachovės sritis. Ukrainos kariai, rugpjūčio mėn. įsiveržę į Kursko sritį, neteko apie 40 proc. teritorijos, kurią užėmė per netikėtą puolimą, ir rizikuoja būti apsupti. Nors sekmadienį pranešta apie atnaujintą kontrpuolimą Kursko srityje, tikrosiosios jo priežastys ir tikslas lieka neaiškūs.

„Ukraina taip pat netenka karių daug sparčiau, nei gali išlaikyti ir toliau kovoti. Manoma, kad oficialus 400 tūkst. žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius yra gerokai per mažas“, – atkreipė dėmesį „The Washington Post“ ir pridurė, kad tūkstančiai Ukrainos karių taip pat dezertyruoja iš fronto linijos.

Tačiau svarbiausias dalykas, kurį praranda Ukraina, yra laikas, priduriama straipsnyje.

Pirma, Europoje auga nuovargis ir stiprėja noras užbaigti konfliktą, kuris pasiglemžia daugelį žemyno karinės technikos atsargų. Europiečiai tyliai pereina prie idėjos vesti derybas pagal formulę „žemė už taiką“ kaip geriausio būdo išspręsti karą, jei JAV nutrauktų pagalbą.

„Be to, Ukraina vargu ar išgyvens dar vienerius šio niokojančio karo metus. Tačiau skubėjimas rasti sprendimą derybomis gali lemti prastą susitarimą, kuris atlygins Vladimirui Putinui už užgrobtas žemes ir užtikrins, kad jis pradės dar vieną puolimą dėl didesnių teritorijų, kai tik turės galimybę atkurti savo išsekusį arsenalą“, – rašo „The Washington Post“.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Tuo pat metu šiame kare ant kortos pastatytas Jungtinių Valstijų ir NATO patikimumas, o blogo susitarimo atveju „ukrainiečių pyktis bus nukreiptas į Vakarų rėmėjus, kurie juos išdavė“, niūrią prognozę brėžė redakcija.

„Tai, kaip šis konfliktas bus išspręstas, turės pasekmių toli už Ukrainos ribų ir paneigs kai kurių, įskaitant Amerikos izoliacionistus, nuomonę, kad tai yra Europos problema. Ant kortos pastatytas Jungtinių Valstijų ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos, kurios po neteisėtos ir neišprovokuotos Rusijos invazijos nedelsdamos suteikė pagalbą Ukrainai ir pažadėjo tęsti paramą „tol, kol reikės“, kad būtų įveikta Rusijos agresija, patikimumas“, – išskyrė autoriai.

Jų nuomone, atsitraukimas dabar reikštų, kad JAV ir jų sąjungininkės neturi išliekamosios galios ir kad jų pažadai galioja tik iki kitų rinkimų.

„Kaip tokią žinią galėtų priimti Kinija, kurios autokratinis prezidentas Xi Jinpingas svarsto, ar žengti karinį žingsnį ir bandyti užimti savivaldžią demokratinę Taivano salą?“ – klausia „The Washington Post“.