„The Washington Post“: JAV žinojo apie Ukrainos planus atakuoti „Nord Stream“

Skelbiama, kad išsamią informaciją apie šį planą surinko viena Europos žvalgybos tarnyba ir ja pasidalijo su Centrine žvalgybos valdyba (CŽV) praeitų metų birželį. Vėliau šia ataskaita JAV pasidalino su Vokietija ir kitomis Europos šalimis.

Vertinimuose pateikiami vieni konkrečiausių iki šiol surinktų įrodymų, siejančių Ukrainos vyriausybę su galimu išpuoliu Baltijos jūroje.

Šio vertinimo kopija prieš kelis mėnesius buvo išplatinta internete kartu su kita jautria JAV žvalgybine informacija, kurią nutekino JAV nacionalinės oro gvardijos narys Jackas Teixeira.

Ataskaitoje aprašomos labai konkrečios detalės - operatyvininkų skaičius ir atakų metodai. Tai rodo, kad Vakarų sąjungininkai beveik metus turėjo pagrindo įtarti Kyjivą vykdžius sabotažą.

Pastaraisiais mėnesiais tokie vertinimai tik sustiprėjo, nes Vokietijos teisėsaugos tyrėjai atskleidė įrodymų apie sprogdinimą, kuris buvo labai panašus į tai, ką, Europos žvalgybos tarnybos teigimu, planavo Ukraina.

Kelių šalių pareigūnai patvirtino, kad internete išplatintoje žvalgybos duomenų santraukoje tiksliai nurodyta tai, ką Europos žvalgybos tarnyba pranešė CŽV.

J.Bideno administracijos pareigūnai privačiai pripažįsta, kad nėra įrodymų, kurie neginčijamai rodytų Maskvos dalyvavimą.

Leidinys „The Washington Post“ pažymėjo, jog sutiko neatskleisti Europos šalies pavadinimo ir kai kurių įtariamo plano aspektų vyriausybės pareigūnų prašymu, kurie teigė, kad informacijos atskleidimas sukeltų grėsmę šaltiniams ir operacijoms.

Ukrainos pareigūnai, kurie anksčiau neigė, kad šalis yra susijusi su „Nord Stream“ ataka, į prašymus pakomentuoti neatsakė.

Baltieji rūmai atsisakė komentuoti minėtą Europos ataskaitą ir įtariamą Ukrainos karinį sąmokslą, įskaitant tai, ar JAV pareigūnai bandė sustabdyti misijos vykdymą.

CŽV taip pat nepateikė komentarų leidinio žurnalistams.

Neranda Maskvos kaltės įrodymų

Rugsėjo 26 d. trys povandeniniai sprogimai sukėlė didžiulius nuotėkius „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekiuose, todėl nepažeista liko tik viena iš keturių tinklo dujų jungčių.

Kai kurie J.Bideno administracijos pareigūnai iš pradžių teigė, kad dėl to, ką prezidentas pavadino „sąmoningu sabotažo aktu“, kalta Rusija, ir pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos kartu su savo sąjungininkais dirbs, „kad tiksliai išsiaiškintų, kas... įvyko“.

Nord Stream sprogimų vieta

Atrodė, kad artėjant žiemai Kremlius galbūt siekė užgniaužti energijos tiekimą, o tai, pasak kai kurių vadovų, buvo „šantažo“ aktas, kuriuo siekta įbauginti Europos šalis, kad jos nutrauktų finansinę ir karinę paramą Ukrainai ir susilaikytų nuo tolesnių sankcijų.

Dabar J.Bideno administracijos pareigūnai privačiai pripažįsta, kad nėra įrodymų, kurie neginčijamai rodytų Maskvos dalyvavimą.

Tačiau viešai jie atmetė klausimus apie tai, kas gali būti atsakingas. Kelių Europos šalių pareigūnai tyliai užsiminė, kad išpuolį surengė Ukraina, tačiau vengė tai viešai pasakyti, nes baiminosi, kad kaltės priskyrimas Kyjivui gali suskaldyti Aljansą Rusijos invazijos akivaizdoje, pažymėjo „The Washington Post“.

Europos ir NATO politikos formuotojų susitikimuose pareigūnai šios temos ėmė vengti. Leidinys pacitavo vieno aukšto rango Europos diplomato anksčiau išsakytą komentarą: „Nekalbėkite apie „Nord Stream“.

Įtariamieji pavaldūs Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms

Europos žvalgyba aiškiai nurodė, kad planuotą operaciją įgyvendino ne šiaip kokie nepriklausomi agentai, bet tiesiogiai atskaitingi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadui generolui Valerijui Zalužnui, kuris, kaip teigiama, buvo paskirtas vadovauti, kad šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis nesužinotų apie operaciją.

Sprendimas neinformuoti V.Zelenskio priimtas, kad Ukrainos vadovas galėtų įtikinamai paneigti savo dalyvavimą išpuolyje prieš civilinę infrastruktūrą, kuris galėjo sukelti visuomenės pasipiktinimą ir pakenkti Vakarų tiekiamai paramai Ukrainai, ypač Vokietijoje, kuri prieš karą pusę gamtinių dujų įsigydavo iš Rusijos ir ilgą laiką rėmė „Nord Stream“ projektą, nors tam priešinosi kitos Europos sąjungininkės.

Nors Rusijos valstybiniam dujų konglomeratui „Gazprom“ priklauso 51 proc. „Nord Stream“, Vakarų energetikos bendrovės, įskaitant Vokietijos, Prancūzijos ir Nyderlandų, yra partnerės ir į dujotiekius investavo milijardus. Ukraina jau seniai skundėsi, kad „Nord Stream“ leistų Rusijai aplenkti Ukrainos vamzdynus ir taip Kyjivas negautų didžiulių pajamų iš tranzito.

Europos žvalgybos tarnybos parengtoje suvestinėje teigiama, kad Ukrainos karinė operacija buvo „sustabdyta“ dėl neaiškių priežasčių, nors ukrainiečiai esą planavo pulti dujotiekį per dideles sąjungininkų karinio jūrų laivyno pratybas BALTOPS, kurios vyko 2022 m. birželio 5-17 d.

Pastebėta, kad kai kuriais aspektais birželio mėnesį parengtas sąmokslas skiriasi nuo rugsėjo mėnesį įvykdyto išpuolio.

Tačiau, pasak Vokietijos teisėsaugos pareigūnų, dirbančių prie rugsėjo mėnesį įvykdyto „Nord Stream“ sprogimo tyrimo, paaiškėjusios pagrindinės operacijos detalės sutampa su anksčiau parengtu scenarijumi.

„The Washington Post“ pažymėjo, kad birželį Europos žvalgybos tarnybą informavęs Ukrainos asmuo tvirtino, kad šeši Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų nariai, naudodamiesi suklastotomis tapatybėmis, ketino išsinuomoti valtį ir, naudodamiesi povandenine transporto priemone, pasinerti į Baltijos jūros dugną, tada sugadinti arba sunaikinti dujotiekį ir nepastebėti pasišalinti. Be deguonies, komanda planavo atsivežti helio, kuris rekomenduojamas ypač gilių nardymų metu.

Pasak su šiuo tyrimu susipažinusių pareigūnų, Vokietijos tyrėjai dabar mano, kad šeši asmenys, pasinaudoję suklastotais pasais, rugsėjo mėn. išsinuomojo burinę jachtą, išplaukė iš Vokietijos ir padėjo sprogmenis, kurie pažeidė vamzdynus. Jų įsitikinimu, išpuolį atlikę asmenys buvo įgudę narai, nes sprogmenys buvo padėti maždaug 73 metrų gylyje, t. y. tokiame gylyje, kuriame, ekspertų teigimu, helis padėtų išlaikyti psichinį susikaupimą.

„Nord Stream“ dujotiekio pažeidimas

Pakeistas išpuolio scenarijus

Tyrėjai taip pat palygino vamzdyne rastus sprogmenų likučius su pėdsakais, rastais jachtos „Andromeda“ kajutėje. Jie susiejo Ukrainos asmenis su jachtos nuoma per akivaizdžiai fiktyvią bendrovę Lenkijoje. Prie tyrimo dirbantys specialistai taip pat įtaria, kad sabotažo operacijoje dalyvavo bent vienas Ukrainos kariuomenėje tarnaujantis asmuo.

Bendradarbiaujančios Vokietijos žiniasklaidos organizacijos jau anksčiau pranešė apie įtariamą Ukrainos karinės tarnybos nario įsitraukimą.

Tačiau pastebėta, kad kai kuriais aspektais birželio mėnesį parengtas sąmokslas skiriasi nuo rugsėjo mėnesį įvykdyto išpuolio.

Europos žvalgybos tarnybos ataskaitoje pažymėta, kad Ukrainos agentai planavo atakuoti dujotiekį „Nord Stream 1“, tačiau joje neminimas naujesnis dujotiekis „Nord Stream 2“. Ataskaitoje taip pat teigiama, kad diversantai būtų išplaukę iš kitos Europos vietos, o ne iš Varnemiundės, Vokietijos uostamiesčio prie Baltijos jūros, kuriame ir buvo išnuomotas laivas „Andromeda“.

CŽV iš pradžių suabejojo šios informacijos patikimumu, iš dalies dėl to, kad informaciją pateikęs šaltinis Ukrainoje, pasak su tuo susipažinusių pareigūnų, dar neturėjo patikimos informacijos teikimo patirties. Europos žvalgybos tarnyba, vertinama JAV partnerė, manė, kad šaltinis yra patikimas.

Pasidalinus surinkta žvalgybine informacija su kitomis šalimis dar praeitų metų birželio mėnesį, teigiama, kad Vokietijos žvalgybos pareigūnai informavo įstatymų leidėjus Berlyne.

„The Washington Post“ šaltiniai spėjo, jog šia žvalgybine informacija galėjo būti pasidalinta ir su įtariamais Ukrainos sąmokslininkais. Dėl šios priežasties jie galėjo pakeisti kai kuriuos plano elementus.

Tačiau Europos žvalgybos tarnybos ataskaita nėra vienintelis įrodymas, patvirtinantis Kyjivo vaidmenį naftotiekio sprogdinimuose.

Leidinys anksčiau pranešė, kad vyriausybės, tiriančios sprogimus, aptiko pranešimų, iš kurių matyti, kad proukrainietiškai nusiteikę asmenys ar subjektai aptarinėjo galimybę surengti išpuolį prieš „Nord Stream“ dujotiekius. Šie pokalbiai vyko prieš išpuolį, bet buvo aptikti tik po jo, kai šnipinėjimo agentūros ištyrė duomenis, ieškodamos galimų įkalčių, sakė aukšto rango Vakarų saugumo pareigūnas.

Po kelis mėnesius trukusio Vašingtono spaudimo Vokietijos vyriausybė sustabdė leidimą tiesti „Nord Stream 2“ likus kelioms dienoms iki Rusijos pajėgų įsiveržimo į Ukrainą 2022 m. vasarį, taip nustebindama daugelį JAV ir Europos pareigūnų, kurie nuogąstavo, kad Berlynas laikys Rusiją pernelyg svarbiu energetikos šaltiniu, kad nutrauktų ryšius.

„Cover Images“/„Scanpix“ nuotr./„Nord Stream“ dujų nuotekis

Prieš pat ataką dujotiekis buvo pripumpuotas 300 mln. kubinių metrų gamtinių dujų, kurios buvo paruoštos eksploatacijai.

Likus beveik mėnesiui iki sprogimo, Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ sustabdė srautus „Nord Stream 1“ dujotiekiu, praėjus kelioms valandoms po to, kai Septynių pramoninių valstybių grupė paskelbė apie būsimą rusiškos naftos kainų apribojimą, kuriuo buvo siekiama sumažinti Kremliaus iždo išlaidas.

Pareigūnai teigė, kad susprogdintų vamzdynų remontas kainuotų šimtus milijonų dolerių.

Nors JAV žvalgybos pareigūnai iš pradžių skeptiškai vertino Europos tarnybos pranešimus, jie jau seniai nerimauja dėl agresyvių Ukrainos operacijų, kurios gali peraugti į tiesioginį Rusijos ir JAV bei jos NATO sąjungininkių konfliktą.

Vasarį, pirmųjų karo metinių išvakarėse, Ukrainos karinė žvalgyba „Vašingtono prašymu“ sutiko atidėti planuotus smūgius Maskvai, teigiama kitame platformoje „Discord“ nutekintame žvalgybos dokumente.

Ekspertų nuomone, šis incidentas iliustravo didelio masto įtampą, tvyrojusią per visą karą: Ukraina, trokštanti pradėti kovą Rusijos teritorijoje, kartais yra varžoma Jungtinių Valstijų.