Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad šiose pratybose, pavadintose „ Vandenynas 2024“, dalyvavo apie 400 Rusijos karo laivų, povandeninių laivų ir pagalbinių Šiaurės Atlanto ir Ramiojo vandenyno laivų, taip pat Viduržemio, Kaspijos ir Baltijos jūrose, kartu su maždaug 90 tūkst. karių. Taip pat prisijungė ir Kinijos laivai.
Amerikiečių leidinio „The Washington Post“ Europos reikalų apžvalgininkas Lee Hockstaderis pastebėjo, kad net, jei Rusijos duomenys yra išpūsti, ši operacija priminė, kad „Maskva ir toliau turi pakankamai pajėgumų, kad galėtų projektuoti savo galią visame pasaulyje“.
Jo vertinimu šis, lyg šaltas dušas išblaivinantis, faktas dažnai nutylimas, nustumiamas į antrąjį planą dėl augančios Kinijos grėsmės ir Vašingtono susitelkimo į Indokiniją ir Ramiojo vandenyno regioną.
„Taip neturėtų būti, nes būtų klaida dar kartą nuvertinti Kremliaus ryžtą mesti iššūkį JAV vadovaujamai pasaulinei tvarkai arba Maskvos išliekamąją galią Ukrainoje“, – rašo autorius.
Plataus masto Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėto karo Ukrainoje pradžia atskleidė, kad Rusijos sausumos pajėgos yra nekompetentingai vadovaujamos ir pavaldžios tironui, kuriam rūpi tik jo paties arogancija ir neoimperinės ambicijos: „Dėl to susidariusi aklavietė, kuri tęsiasi jau trečius metus, Maskvai tapo strategine katastrofa“.
„Nors Rusija ir yra korumpuota, atgal judanti, nihilistinė galybė, ji vis tiek išlieka galybė. Atsižvelgiant į tai, kad Vakarai neteisingai supranta Maskvos atsparumą, verta įvertinti grėsmę, kurią ji vis dar kelia toli už Ukrainos sienų“, – svarstė L.Hockstaderis.
Pastaraisiais mėnesiais apie šią grėsmę priminimų netrūko.
Neprarado kovinių pajėgumų
Praėjusią savaitę per skrydžius, kuriais buvo patruliuojama Norvegijos jūroje į rytus nuo Islandijos, beveik kiekvieno skrydžio metu buvo aptikti Rusijos laivai, kaip spėjama, dalyvaujantys pratybose „Vandenynas 2024“, anksčiau nurodė NATO atstovas spaudai.
„Skrydžio, kuriame dalyvavau, taktikos vadovas, Prancūzijos karinių oro pajėgų majoras, man pasakė: „Su Rusijos kariniu laivynu susidurdavome nedažnai. Dabar žinome, kad jie ten yra.“
Šią įžvalgą, pasak autoriaus, britų analitinio centro „Chatham House“ parengtame dokumente neseniai patvirtino pusė tuzino karinių specialistų, apžvelgę Maskvos planus atkurti savo kariuomenę, kuriai dabar skiriama net trečdalis visų Rusijos vyriausybės išlaidų.
Pasak L.Hockstaderio, daug kalbama apie įspūdingą Ukrainos sėkmę nuskandinant arba paralyžiuojant dalį V.Putino Juodosios jūros laivyno.
Tačiau „Chatham House“ tyrime teigiama, kad sunaikinti ar išjungti laivai, išskyrus kelias išimtis, buvo „labai seni arba riboto pajėgumo“. Dokumente daroma išvada, kad Rusijos laivynas „neprarado savo kovinių pajėgumų mėlynuosiuose vandenyse“, o Maskvos „pasaulinės galios projektavimo pajėgumai nesumažėjo“.
Siekdami pabrėžti šį pajėgumą, trys Rusijos karo laivai ir povandeninis laivas birželio mėn. įplaukė į Kubos vandenis ir kelias dienas išbuvo prie pat Havanos. Jie nekėlė konkrečios grėsmės Jungtinėms Valstijoms; skirtingai nei kiti Maskvos arsenale esantys laivai ir povandeniniai laivai, jie neturėjo branduolinių ginklų. Tačiau jie turėjo hipergarsinių tiksliųjų raketų, kurių veikimo nuotolis siekė kelis šimtus mylių, pastebėjo apžvalgininkas.
Nereiškia branduolinio karo
Jo nuomone, taip pat verta prisiminti, kad V.Putino žvanginimas branduoliniais ginklais, kuriuo jis sėkmingai įbaugino Vakarų lyderius, kad šie sulėtintų ginklų tiekimą Ukrainai, buvo susijęs ne tik su retorika.
Jo įsakymu Rusijos pajėgos gegužės mėn. repetavo pasirengimą paleisti taktinius branduolinius ginklus.
„Tai nereiškia, kad V.Putinas ketina pradėti branduolinį karą, ar kad jis mano, jog Rusijos laivynas galėtų susigrumti su JAV kariniu laivynu. Tačiau kuo ilgiau tęsiasi karas Ukrainoje, tuo labiau Vakarai turėtų pasitikėti jo pagrindine prielaida, kad Maskva gali pralenkti Vašingtoną ir jo sąjungininkus dėl didžiulės Rusijos pajėgų ir išteklių masės ir grasinimais eskaluoti Vakarus išvesti iš pusiausvyros“, – dėstė jis.
V.Putino strategija atrodo vis labiau pagrįsta, nes Jungtinėse Valstijose ir kai kuriose Europos dalyse visuomenės parama Ukrainai sumažėjo. Ten sumažėjo vilčių, kad Rusiją galima nugalėti mūšio lauke arba kad jos ekonomika žlugs dėl JAV vadovaujamų sankcijų.
Pageidavimus, kad Rusija būtų laikoma popieriniu tigru, diskreditavo nesėkmingas Ukrainos kontrpuolimas praėjusiais metais ir V.Putino gebėjimas atremti bandymą sukilti praėjusiais metais ir pakartotines karines nesėkmes.
Žinoma, Ukrainos įsiveržimas į Rusijos Kursko regioną šią vasarą buvo propagandinis triumfas. Tačiau Kyjivas kontroliuoja tik 0,006 proc. Rusijos sausumos teritorijos. Priešingai, Maskvos pajėgos užima beveik 20 proc. Ukrainos teritorijos – nepaisant 200 mlrd. dolerių Vakarų karinės ir kitokios pagalbos, įvertino apžvalgininkas.
„Vakarai teisingai pasielgė, padėdami Kyjivui išsaugoti nepriklausomybę. Dabar reikia suformuluoti raumeningą ilgalaikę strategiją, kuri atgrasytų nuo būsimos Rusijos agresijos Ukrainoje ir kitur – be migla aptrauktų, optimistinių prielaidų, kad Maskvos pajėgos yra išsekusios.“