„The Washington Post“: rusų sukilėlių išpuoliai Rusijos pasienyje – sudėtingas pasirinkimas V.Putinui

Nepriklausomai veikiančių diversinių grupuočių tikslas – leisti Rusijos piliečiams pajusti, karo skonį, kurį Rusija atnešė į Ukrainą, ir parodyti, kad V.Putinas nesugeba užtikrinti savo šalies saugumo.

Negana to, tvirtino „The Washington Post“, reidai nukreipė dėmesį nuo svarbesnių fronto linijoje esančių vietovių prieš Ukrainos kontrpuolimą ir sukėlė politinę problemą V.Putinui, kuris siekė neįtraukti Rusijos žemių ir piliečių į karą.

Ekspertų teigimu, dabar Rusija turi perkelti dideles karines pajėgas į šiaurę arba rizikuoja palikti savo teritoriją pažeidžiamą okupacijai ir smurtui.

Pasak su „The Washington Post“ kalbėjusio Pavlo Lakijčiuko, Globalių studijų centro „Strategija XXI“ saugumo programų vadovo, kai V.Putinas užgrobė Krymą, jis teigė, kad nenaudojo jėgos.

„Dabar šis melas, ši strategija turi nemalonių pasekmių. Jis turi apsispręsti, ar ginti savo žmones šiaurėje, ar okupuoti pietus“, – aiškino P.Lakijučiukas.

Įvykdytos tarpvalstybinės atakos taip pat pastatė Ukrainos vyriausybę į keblią padėtį, nes jos sąjungininkai baiminasi, kad smūgiai Rusijos teritorijoje yra pernelyg provokuojantys, ir ragina Ukrainą nenaudoti Vakarų įrangos tokioms operacijoms.

„Rusijos laisvė“ legionas/ „Telegram“/Legiono „Rusijos laisvė“ būrys Belgorodo regione

Ukraina viešai neigia bet kokią paramą sukarintoms grupuotėms ir tvirtina, kad jos veikia nepriklausomai. Abi ginkluotos grupuotės taip pat neigia gaunančios finansinę pagalbą ar nurodymus. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jos yra įsikūrusios Ukrainoje, tokie teiginiai susilaukia nemažai skepticizmo.

„Rusijos laisvės“ legiono vadas šaukiniu „Cezaris“ leidiniui prisipažino, kad jam mokėjo Ukrainos kariuomenė.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Legiono „Rusijos laisvė“ karys „Cezaris“

„Kai prie tavęs prieina Ukrainos pulkininkas ir paspaudžia tau ranką, tai kažką reiškia“, – sakė jis.

Anot „The Washington Post“, ekstremistiniai kariniai dariniai rizikuoja suteikti legitimumo nepagrįstiems V.Putino teiginiams, kad Ukrainą valdo „nacių režimas“. Jie taip pat kelia klausimų dėl Kyjivo noro tyliai bendradarbiauti su abejotinomis grupuotėmis, turinčiomis savų tikslų.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos savanorių korpuso kariai prie Graivorono pasienio posto Belgorodo srityje

Buvęs aukšto rango Ukrainos žvalgybos pareigūnas, generolas leitenantas Valerijus Kondratiukas „The Washington Post“ sakė, kad sukarintos grupuotės pasiteisino ir taip pat padarė svarbų poveikį „Putiną supančiam elitui“.

Rusijos savanorių korpuso ir legiono „Rusijos laisvės“ legiono kovotojai surengė nemažai žygių į Rusijos Federacijos teritoriją. Jų teigimu, birželio 1 d. prasidėjo antrasis jų reido etapas – kovos Šebekino priemiestyje.

Birželio mėn. jie teigė užėmę Naujosios Tavolžankos kaimą Belgorodo srityje ir paėmę belaisvių.

Vėliau Rusijos savanorių korpusas tvirtino, kad perdavė belaisvius ukrainiečių pusei, tačiau vienas iš jų, buvęs „Wagner“ pajėgų karys, pareiškė norįs pereiti pas sukilėlius.