„The Washington Post“ šaltiniai Pekine: Rusija prašo padėti, bet Kinija muistosi

Rusijos pareigūnai pastarosiomis savaitėmis vis desperatiškiau prašo Kinijos padėti dėl sankcijų buksuojančiai šalies ekonomikai – esą Pekinas turėtų parodyti, kad strateginei partnerystei iš tiesų nėra ribų, kaip buvo teigiama prieš pat invaziją. Tačiau „The Washington Post“ šaltiniai Pekine ir Vašingtone teigia, kad Kinijos vadovybė yra nustačiusi pagalbos ribas, nes nenori pati įkliūti į Vakarų sankcijų pinkles.
Xi Jinpingas ir Vladimiras Putinas
Xi Jinpingas ir Vladimiras Putinas / „Scanpix“/AP nuotr.

Vienas Kinijos pareigūnas šiam JAV leidiniui teigė, kad Maskva bent du kartus spaudė Pekiną pasiūlyti naujų ekonominės pagalbos formų. Esą kontaktai buvo „įtempti“.

Nei šis Pekino atstovas, nei kiti nenorėjo detalizuoti Rusijos prašymų. Bet vienas pareigūnas teigė, kad Maskva nori kalbėtis apie „prekybos įsipareigojimus“, esą įtvirtintus dar prieš vasario 24-ąją, kai prasidėjo invazija.

Taip pat – apie finansinę ir technologinę paramą, kurią šiuo metu sankcionuoja JAV ir kitos šalys.

Ragina baigti karą, sankcijoms nepritaria

„Kinijos pozicija dėl situacijos Ukrainoje ir dėl nelegalių sankcijų Rusijai aiški. Suprantame, kad Maskvos padėtis kebli. Bet šiame dialoge negalime ignoruoti ir savo pačių situacijos. Kinija visada sieks apginti Kinijos žmonių interesus“, – „The Washington Post“ teigė pareigūnas.

„Scanpix“/AP nuotr./Xi Jinpingas
„Scanpix“/AP nuotr./Xi Jinpingas

Pekinui iškilęs nemenkas galvosopis. Kinija nori padėti Rusijai, savo svarbiausiai strateginei partnerei, bet ji pradėjo karą, kuris, priešingai nei tikėjosi Pekinas, nebuvo trumpas – atvirkščiai, mūšiai tęsiasi jau ketvirtas mėnuo.

Ir nors kinų prezidentas Xi Jinpingas nurodė artimiausiems patarėjams rasti būdą padėti Rusijai finansiškai, bet nepažeidžiant sankcijų režimo, vienas aukšto rango JAV pareigūnas pastebėjo: „Tai padaryti Kinijai sunku. O to, kas daroma, Rusijai nepakanka.“

Jis tvirtino, kad Kinija bando rasti „kitų progų“ diplomatinėje arenoje, taip pat nori rengti su Rusija bendras karines pratybas. Antai praėjusią savaitę Rusija ir Kinija pasiuntė strateginius bombonešius virš Japonijos ir Pietų Kinijos jūrų – JAV prezidentas Joe Bidenas kaip tik lankėsi Tokijuje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

Tai buvo pirmosios bendros rusų ir kinų karinės pratybos nuo invazijos į Ukrainą pradžios, o jos tarsi turėjo parodyti, kad strateginė abiejų šalių partnerystė tik stiprėja.

Kinija iš tiesų ragina baigti karą, bet atsisako prisijungti prie šalių, taikančių sankcijas Maskvai.

„Kinija bando būti su Rusija, viešai signalizuoti neutralumą ir nenukentėti finansiškai. Daug šių tikslų prieštarauja vienas kitam. Sunku juos pasiekti tuo pat metu“, – „The Washington Post“ tvirtino JAV pareigūnas.

Kinija iš tiesų ragina baigti karą, bet atsisako prisijungti prie šalių, taikančių sankcijas Maskvai. Pekinas vietoj to dėl konflikto kaltina JAV ir NATO plėtrą Europoje.

„Kinija ir Rusija jau seniai normaliai bendradarbiauja ekonomikos, prekybos ir energetikos srityse. Problema – ne tai, kas padės Rusijai apeiti sankcijas, bet tai, kad normalūs ekonominiai ir prekybiniai ryšiai be reikalo kenčia“, – teigė Kinijos ambasados Vašingtone atstovas Liu Pengyu.

Diplomatas pridūrė, kad dėl sankcijų skauda visoms pusėms, o „ir taip sudėtinga pasaulio ekonomikos situacija tampa dar sudėtingesne“.

Konkuruojantys interesai

Viešai Kinijos parama tvirta. Šalies užsienio reikalų ministras Wang Yi trečiadienį per virtualų susitikimą pabrėžė norą toliau dirbti su Maskva ir kartu su Rusija vystyti „tikrą demokratiją“. Vienas kinų užsienio politikos tikslų – neleisti JAV dominuoti pasaulio politikoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Wang Yi
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Wang Yi

Anot „The Washington Post“ kalbintų Kinijos pareigūnų, Rusija neprašo „ginklų ir šaudmenų“. Bet gali būti, kad Maskva norėtų technologijų, kurios irgi galėtų būti naudojamas karinėse operacijose.

Nuo karo pradžios į Rusiją gabenama vis mažiau aukštųjų kiniškų technologijų – išmaniųjų telefonų, nešiojamųjų kompiuterių.

Analitikų teigimu, Kinija nenori padėti Rusijai išvengti sankcijų, nes bijo, kad JAV ir jų sąjungininkės gali atkirsti ne tik Maskvą, bet ir Pekiną nuo kritiškai svarbių technologijų – aviacijos įrangos ar puslaidininkių įtaisų. Be to, baiminamasi smūgių finansinei sistemai.

Nuo karo pradžios į Rusiją, beje, gabenama vis mažiau aukštųjų kiniškų technologijų – išmaniųjų telefonų, nešiojamųjų kompiuterių.

Vis dėlto Pekinas tikina, kad JAV ir Vakarų sankcijos yra nelegalios – kad Kinija toliau bendradarbiaus su Rusija. Suprask, amerikiečių perspėjimais apie pasekmes – juos dar kovą pasiuntė J.Bidenas – tik norima supjudyti Rusiją ir Kiniją, teigė Pekino atstovas.

Bet jis taip pat pastebėjo, kad karas Ukrainoje jau vyksta kur kas ilgiau, nei norėtų Pekinas. Kinijos vadovybė esą aiškiai leido Rusijai suprasti, kad konflikto užbaigimas leistų Pekinui garsiau prieštarauti sankcijoms ir gausiau investuoti Rusijoje, iš kurios bėga tūkstančiai Vakarų kompanijų.

Vokietijos Marshallo fondo Azijos programos direktorė Bonnie Glaser mano, kad JAV ir Europos šalys tikisi, jog Kinija bus priversta rinktis tarp Rusijos ir Vakarų ir „pasirinks teisingai“.

„Facebook“ nuotr./Bonnie Glaser
„Facebook“ nuotr./Bonnie Glaser

„Tačiau Kinija turi konkuruojančių interesų – bus labai sunku įtikinti Pekiną pasirinkti paramą teritoriniam vientisumui ir suverenumui, o ne santykius su Rusija“, – kalbėjo B.Glaser.

Tyrimų centro „Stimson Center“ Rytų Azijos programos direktorė Yun Sun savo ruožtu pridūrė: „Visas šio laikymosi išvien su Rusija tikslas – noras, kad Rusija veiktų kartu su Kinija prieš JAV strateginės laikysenos prasme. Bet nedrįsdama pažeisti Vakarų sankcijų Rusijai režimo, Kinija rizikuoja ryšiais su Kremliumi.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis