Rusija neplanuoja pamiršti ir atsisakyti miesto, kuris yra strateginis geležinkelio mazgas, kontrolės, todėl net ir po miesto išlaisvinimo reguliariai apšaudo Kupjanską ir aplinkines vietoves.
Per pastaruosius mėnesius Ukraina vėl paragino civilius gyventojus evakuotis – ne tik iš Kupjansko, bet ir iš dešimčių kaimų šalies vakaruose. Pasak „The Washington Post“, tai yra niūrus ženklas, kad Kyjivas baiminasi, jog rusai gali daryti šiame regione spaudimą.
Savaitgalį Rusijos gynybos ministerija paskelbė užėmusi Krochmalnės kaimą, esantį į pietryčius nuo miesto, netoli Oskilo upės.
Straipsnyje pažymima, kad Kyjivas stengėsi sumenkinti šios gyvenvietės praradimo svarbą, teigdamas, kad prieš karą kaime buvo tik apie penki namų ūkiai, o dabar jis stovi tuščias.
„Krochmalnė yra gyvenvietė, kurioje iki plataus masto karo pradžios gyveno 45 žmonės, tad joje tikriausiai yra 5 namai. Ir šiuos namus okupantai sugriovė. Mūsų pagrindinis tikslas – išsaugoti ukrainiečių gynėjų gyvybes, jų pozicijos buvo perkeltos į iki tol parengtas rezervines pozicijas, kur jie dabar laikosi gynybos. Tai nekelia jokios grėsmės kaimyniniams daliniams. Ir manau, kad tai, kas įvyko, yra laikinas reiškinys, nes fronto linija keičiasi kiekvieną dieną“, – Laisvosios Europos radijui sakė Ukrainos kariuomenės Sausumos pajėgų vadavietės viešųjų ryšių tarnybos vadovas pulkininkas leitenantas Volodymyras Fitio.
Tačiau raginimai evakuotis rodo, kad kyla grėsmė prarasti daugiau teritorijos šioje vietovėje.
Nors daugelis vietinių gyventojų jau paliko kaimą, N.Pryimenko jaučiasi saugi. Ji pasakojo, kad viena vietinė moteris netgi vis dar teikia manikiūro paslaugas.
„Tai labai baisu. Esame pasirengę evakuotis. Turime susikrovę visus daiktus. Mūsų vaikai žino, kad turi būti pasiruošę. Gyvename pavojingoje vietoje“, – „The Washington Post“ sakė 34 metų Diana Šapovalova, viena iš paskutinių rajone likusių dirbti ginekologių.
Karo pradžioje daktarė moteris išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, kur dirbo valytoja, bet grįžo po Ševčenkovės miestelio išlaisvinimo. Ji manė, kad jų kančios baigėsi, tačiau dabar nėra tokia tikra.
„Mes vis dar tikime kariuomene. Tačiau aklo tikėjimo nepakanka, kai girdime sviedinių švilpimą ir sprogimus“, – pabrėžė ji.
Per Kupjanską tekanti Oskilo upė galėtų būti natūrali gynybinė linija Rusijos puolimo atveju. Tačiau Rusija jau anksčiau yra okupavusi miestą. Kiek anksčiau Karo studijų instituto (ISW) atliktame vertinime nustatyta, kad Maskva į šį regioną yra pasiuntusi daugiau apmokytų karių. Tuo tarpu Ukraina stiprina savo gynybą.
Tokias analitikų išvadas patvirtino ir vienas policijos pareigūnas, nenurodęs savo vardo ir pavardės, kuris tvirtino, jog per pastarąjį mėnesį Kupjanske ir jo apylinkėse padaugėjo artilerijos ir aviacijos smūgių.
Ševčenkovės miestelio ligoninės direktorė 54 metų Svitlana Perepadija prisipažino, kad „labai bijo“ pakartotinės okupacijos. Moteris paminėjo, kad pacientai dažnai atsisako išvykti, „kol nesusidarys situacija, kai sviedinys pataiko į kaimyno namą ar sodą“.
Pasak jos, taip nutiko besilaukiančiai Nastiai Pryimenko iš Hruševkos kaimo, kuris jau dabar yra apšaudomas Rusijos artilerijos. Ji sakė, kad išeis iš namų, „jei rusai priartės prie kaimo arba jei kas nors nukris šalia namų“. Dabar jie yra beveik už 25 km nuo kovų įkarščio.
Nors daugelis vietinių gyventojų jau paliko kaimą, N.Pryimenko jaučiasi saugi. Ji pasakojo, kad viena vietinė moteris netgi vis dar teikia manikiūro paslaugas.
N.Pryimenko apie okupacijos baisumus žino iš pirmų lūpų. Jos šeima slėpė tėvo karinius dokumentus prie kaime esančio ežero, bijodama rusų keršto. Kaimynų namai buvo apiplėšti. Pati Nastia pabėgo 2022 m. liepą, baimindamasi, kad rusų kariškiai gali ją išprievartauti. Ji grįžo tik praėjus savaitei po Hruševkos išvadavimo, tačiau rusai jau buvo nužudę jos močiutę.
Moteris atviravo, kad pabėgusi susipažino su Romanu, kareiviu, kuris išvadavo jos gimtąjį kaimą. Pora įsimylėjo ir susituokė. Vyras šiuo metu tarnauja Donecko srityje, toje pačioje brigadoje kaip ir jos tėvas.
„Mano vaikas gims liepos mėnesį. Tikėkimės, kad iki to laiko visa tai net baigsis. Nenoriu, kad mano vaikas matytų karą“, – sakė Nastia.
Grius fronto linija?
„Labiau bijau antrosios okupacijos nei bet kokio tiesioginio apšaudymo. Mes netikėjome, kad iki to bus prieita. Bijome dėl kitų žmonių ir bijome dėl savęs. Mums reikia daugiau ginklų. Mums reikia nedelsiant“, – žurnalistams kalbėjo 75 metų Klaudija iš Starovijivkos.
Ivanas Baidakas, 74 metų vietos gyventojas, užsiminė, kad žmonėms buvo įsakyta evakuotis, nes fronto linija gali sugriūti. Vyras pasitiki Ukrainos kariuomene, tačiau ar pajėgos išlaikys frontą, yra „sudėtingas klausimas“.
Tuo tarpu 31 metų Iryna Kurylova, kuri šiuo metu yra aštuntą mėnesį nėščia, iš kitos Oskilo upės pusės išvyko tik gruodžio mėnesį, nes kitaip galėjo netekti dviejų vyresnių vaikų – 9 ir 7 metų – globos.
„Jei nebūčiau nėščia, nebūčiau išvykusi“, – sakė ji.
Jos šeima pripratusi prie apšaudymų, ir ji mano, kad civiliai gyventojai evakuojami tik tam, kad Rusijai simpatizuojantys asmenys negalėtų dalytis informacija apie Ukrainos karių judėjimą.
Sekmadienį paskelbtoje Karo tyrimų instituto analitikų ataskaitoje rašoma, kad Rusijos pajėgos pasistūmėjo palei liniją Kupjanskas-Svatovė-Kremina ir užėmė Krochmalnės kaimą, esantį 20 km į šiaurės vakarus nuo Svatovės.