Už nepasitikėjimą vyriausybe balsavo 306 parlamentarai. Paramą jai išreiškė 325 Bendruomenių rūmų atstovai. Skirtumas – vos 19 balsų.
„Šie rūmai pasitiki šia vyriausybe“, – iškart po balsavimo Bendruomenių Rūmuose pareiškė premjerė.
Esu pasirengusi dirbti su visais šių rūmų nariais, kad įvykdytume „Brexit“ ir užtikrintume, jog šie rūmai išlaikytų Britanijos žmonių pasitikėjimą“, – pridūrė ji.
Ji taip pat sakė ketinanti „tęsti darbą, kad įgyvendintų oficialų pažadą, duotą šios šalies žmonėms, remiantis referendumo rezultatais, ir palikti Europos Sąjungą“.
Manau, kad šią pareigą dalijasi visi šių rūmų nariai, – tęsė premjerė. – Ir esame įsipareigoję surasti kelią pirmyn, kuris užsitikrintų Bendruomenių Rūmų palaikymą.“
Iškart po balsavimo premjerė pakvietė opozicijos lyderius į derybas dėl „Brexit“.
„Norėčiau pakviesti parlamentinių partijų lyderius susitikti su manimi asmeniškai ir norėčiau pradėti šiuos susitikimus šįvakar“, – parlamente paskelbė Th.May.
„Vyriausybė į šiuos susitikimus eina konstruktyviai nusiteikusi, ir raginu kitus elgtis taip pat“, – sakė Th.May.
„Tačiau privalome rasti sprendimų, dėl kurių galima būtų derėtis ir kurie turėtų pakankamą palaikymą Bendruomenių Rūmuose“, – pridūrė ji.
Opozicijai priklausančios Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas inicijavo balsavimą dėl nepasitikėjimo vyriausybe iškart po to, kai antradienį Bendruomenių Rūmai 432 balsais prieš 202 atmetė Th.May susiderėtą „Brexit“ sutarties projektą.
Th.May patyrė didžiausią torių maištą modernios Britanijos istorijoje – prieš jos susitarimą balsavo 118 bendrapartiečių.
Trečiadienio balsavimas dėl nepasitikėjimo vyriausybe buvo pirmasis per pastaruosius 26 metus.
Kas toliau?
Kiek anksčiau trečiadienį parlamento „Brexit“ komitetas, vadovaujamas leiboristo Hilary Benno, paviešino dokumentą, kuriame – keturi pasirinkimo variantai balsavimą dėl nepasitikėjimo laimėjusiai vyriausybei.
- Parlamente dar kartą balsuoti dėl Th.May „Brexit“ sutarties;
- Be susitarimo iš Bendrijos pasitraukti, kaip ir numatyta, šių metų kovo 29 dieną;
- Iš naujo susiderėti su ES dėl kai kurių sutarties aspektų. Tiesa, Briuselis tikina papildomų nuolaidų nedarysiantis;
- Surengti antrą referendumą. Jame britų būtų klausiama, kokio „Brexit“ susitarimo jie nori, arba leisti vėl pasisakyti, ar jie nori likti ES.
Pasak „Brexit“ komiteto, derybose JK vyriausybė galėtų siekti sąlygų dėl apsidraudžiamosios priemonės (backstop) Šiaurės Airijos ir Airijos pasienyje pakeitimo.
Komitetas kitomis Londono alternatyvomis įvardijo ES-Kanados partnerystė modelį arba JK prisijungimą prie Europos ekonominės erdvės (EEE). Tokiu atveju šalis liktų muitų sąjungoje.
Apsidraudžiamosios priemonės klausimas sulaukia didžiausio parlamentarų nepasitenkinimo. Gruodžio viduryje Th.May atidėjo balsavimą dėl „Brexit“ sutarties – žinojo, kad parlamentarai jai nepritars būtent dėl backstop.
Kas yra apsidraudžiamoji priemonė?
- „Backstop“ sukurs bendrą ES-JK muitų teritoriją, kad būtų išvengta fizinės sienos, muitų ir prekių patikrinimų Airijos ir Šiaurės Airijos pasienyje. Airija, priešingai nei Šiaurės Airija, JK nepriklauso, todėl liks bloko sudėtyje.
- Susitarime numatoma, kad 2020-ųjų gruodį, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, „apsidraudžiamoji priemonė“ bus taikoma laikinai: tik tol, kol ES ir JK susitars dėl kitų sąlygų.
- Kai kurie parlamentarai nerimauja, kad apsidraudžiamoji priemonė išaugs į nuolatinį susitarimą, todėl JK bus visam laikui priversta laikytis ES taisyklių.
Tikėtina, kad Bendruomenių Rūmuose bus dar karta balsuojama dėl to paties „Brexit“ susitarimo – to nevaržo jokios taisyklės. Tiek Th.May, tiek Briuselis sutartį įvardijo kaip geriausią įmanomą kompromisą.
Antradienį balsavimą pralaimėjusi premjerė pakartojo, kad susitarimas yra „vienintelė galima išeitis“, Briuselis ne kartą leido suprasti, jog esminių pokyčių sutartyje nebus.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas rašo, kad ES galėtų grįžti prie derybų stalo,tačiau laikydamasi jau anksčiau išsakytų principų.
„O tai reiškia, kad JK vėl tektų rinktis tarp švelniausio „Brexit“ varianto, t. y. Norvegijos tipo narystės ES bendrojoje rinkoje, kurį ne be pagrindo kategoriškai atmeta „Brexit“ šalininkai, arba Kanados ir ES laisvosios prekybos susitarimo varianto, kuris dar labiau apribotų ekonominius santykius tarp JK ir ES, nei JK parlamente atmesta išstojimo sutartis“, – rašo R.Vilpišauskas.
„Brexit“ be susitarimo laikomas pačiu blogiausiu, tačiau vis labiau įmanomu scenarijumi. Th.May susitarime numatytas pereinamasis laikotarpis, truksiantis iki 2020-ųjų pabaigos. Jo metu prekybos ryšiai tarp ES ir JK liktų praktiškai nepakitę.
Staigus pasitraukimas kovo 29 dieną paveiktų beveik kiekvieną JK ekonomikos sektorių, sutrikdytų logistikos centrų darbą. Tiek Britanijos, tiek ES narių vyriausybės jau ėmė ruoštis šiam scenarijui.
TAIP PAT SKAITYKITE: Valdžia rengiasi blogiausiam „Brexit“ scenarijui, bet tikisi Didžiosios Britanijos lietuvių antplūdžio
Kurį laiką buvo spekuliuojama, kad Th.May prašys atidėti „Brexit“, tačiau likus kelioms valandoms iki balsavimo premjerė pakartojo, kad JK iš Bendrijos turi pasitraukti kovo 29 dieną.
Kaip viena iš alternatyvų įvardijamas ir antras referendumas dėl „Brexit“. Nors tam nėra jokių įstatymų apribojimų, baiminamasi, kad toks balsavimas būtų nedemokratiškas ir dar labiau suskaldytų visuomenę.
