Pekine policija uoliai tikrino visų žmonių, išeinančių iš metropoliteno stoties netoli Tiananmenio aikštės, dokumentus. Šioje vietoje 1989 metų birželio 4-ąją demokratijos šalininkų protestai buvo šiurkščiai numalšinti, pasitelkus tankus ir karius.
Užsienio žurnalistai į aikštę buvo visiškai neįleidžiami arba buvo perspėjami pareigūnų nefotografuoti ir nefilmuoti. Pareigūnai taip pat perspėjo vieną reporterį, kad „neteisėtas žiniasklaidos elgesys“ gali paveikti galimybes gauti šalies vizą.
Jungtinės Valstijos savo ruožtu pareiškė pagarbą 1989-ųjų „didvyriškam“ judėjimui.
Tačiau Kinijos komunistų partija pasirūpino, kad šios metinės išliktų tolima ir miglota praeitimi. Saugumo tarnybos prieš birželio 4-ąją areštavo kelis aktyvistus, o populiarios tiesioginio transliavimo internetu svetainės buvo uždarytos „techninei profilaktikai“.
Naujienų agentūrai antradienį mėginant atlikti žodžio „Tiananmen“ paieškas populiariame Kinijos socialiniame tinkle „Weibo“ ekrane įsižiebdavo tik komunistinės Kinijos įkūrimo 70-ųjų metinių sukakties oficialus logotipas.
Jau daug metų Komunistų partija griežtai slopina bet kokias diskusijas apie 1989-ųjų protestus ir susidorojimą, per kurį žuvo šimtai, o galbūt ir daugiau kaip tūkstantis žmonių.
Valdžiai pavyko užsitikrinti, kad daugelis žmonės apskritai niekada nesužinotų, kas iš tikrųjų dėjosi, arba nedrįstų apie tai atvirai kalbėti, baimindamiesi arešto.
Partija ir pažangiomis technologinėmis priemonėmis aprūpintas policijos aparatas griežtino pilietinės visuomenės kontrolę nuo 2012 metų, kai į valdžią atėjo prezidentas Xi Jinpingas.
Buvo imamasi priemonių prieš aktyvistus, žmogaus teisių bylų advokatus ir netgi studentus marksistus, reiškiančius palankumą profesinių sąjungų judėjimams.
Jau daug metų Komunistų partija griežtai slopina bet kokias diskusijas apie 1989-ųjų protestus ir susidorojimą, per kurį žuvo šimtai, o galbūt ir daugiau kaip tūkstantis žmonių.
Tiananmenio aikštėje ir aplink ją ant apšvietimo stulpų yra įrengta daugybė stebėjimo kamerų.
„Negalima sakyti, kad mums tai nerūpi. Žinome, kas įvyko“, – sakė vienas 1989-aisiais gimęs pavėžėjimo paslaugų bendrovės „DiDi“ vairuotojas.
„Tačiau galiu jums pasakyti, kad „DiDi“ programėlė įrašinėja mūsų pokalbį automobilyje, – jis sakė žurnalistams. – Vis tik mūsų dienų Kinija pasikeitė. Jeigu turi pinigų – turi viską. Neturėdamas pinigų – nedrįsti atverti burnos.“
Antradienį Tiananmenio aikštėje ir jos apylinkėse gyvenimas vyko kaip įprasta: šimtai žmonių, tarp jų – vaikų, tėvų užsisodintų ant pečių ir mojuojančių Kinijos vėliavėlėmis – paryčiais laukė eilėje, kad galėtų pamatyti kasdienę vėliavos pakėlimo ceremoniją.
Tačiau eilė judėjo lėtai dėl papildomų apsaugos priemonių: buvo tikrinami dokumentai ir naudojamos veidų atpažinimo sistemos. Dešimtys žmonių šio renginio negalėjo pamatyti.
Kai buvo paklausta, kokios mintys jai kyla lankantis aikštėje per skaudžių įvykių 30-ąsias metines, viena vyresnė kaip 20 metų moteris, baigusi slaugytojų mokyklą ir atvykusi iš rytinės Šandongo provincijos, atsakė: „Ką turite galvoje? Ne, apie tai negalvojau.“
Jos motina paantrino: „Apie tą praeitį negalvojame.“
„Didvyriški protestai“
Vis dėlto artėjant šių metų sukakčiai iš Kinijos pusės nuskambėjo retų viešų pripažinimų.
Gynybos ministras generolas Wei Fenghe sekmadienį teisino susidorojimą kaip „teisingą“ priemonę, tuo metu turėjusią nutraukti „politinius neramumus“.
Nacionalistinės pakraipos valstybinis dienraštis „Global Times“ savo ruožtu gyrė vyriausybės veiksmus Tiananamenio aikštėje kaip „skiepus“ Kinijos visuomenei „nuo bet kokio didelio politinio sąmyšio ateityje“.
Tuo metu JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo šios sukakties proga paskelbtame pareiškime išreiškė griežtą nepritarimą Kinijos pasirinktai krypčiai ir gyrė „didvyrišką protestų judėjimą“.
„Vėlesniais dešimtmečiais Jungtinės Valstijos tikėjosi, kad Kinijos integracija į tarptautinę sistemą ves į atviresnę, pakantesnę visuomenę. Šios viltys buvo užgesintos“, – rašė M.Pompeo, tarp Vašingtono ir Pekino tvyrant didelei įtampai dėl prekybos.
Diplomatijos vadovas taip pat pasmerkė „naują piktnaudžiavimo bangą“ Kinijoje, įskaitant musulmonų uigūrų masinį kalinimą „perauklėjimo stovyklose“ šiaurės rytiniame Sindziango regione.
Kinija atrėžė, kad šis JAV pareiškimas yra „įžeidimas Kinijos žmonėms“, grindžiamas „išankstiniu nusistatymu ir arogancija“.
Kinijos ambasados Vašingtone atstovo pranešime rašoma, kad M.Pompeo pasinaudojo „žmogaus teisių pretekstu“, darydamas pareiškimą, kuriuo „šiurkščiai įsikišo į Kinijos vidaus reikalus, užsipuolė jos sistemą ir apšmeižė jos vidaus bei užsienio politiką“.
„Tai yra kinų tautos įžeidimas bei tarptautinės teisės ir pagrindinių normų, reglamentuojančių tarptautinius santykius, šiurkštus pažeidimas. Kinija reiškia savo didelį nepasitenkinimą ir tvirta nepritarimą“, – sakoma pareiškime.
Europos Sąjunga irgi išsakė kritikos Pekino vyriausybės pastangoms ištrinti visuomenės prisiminimus apie kruviną susidorojimą.
„Pripažinti šiuos įvykius, taip pat žuvusius, areštuotus arba dingusius dėl protestų Tiananmenio aikštėje, yra svarbu ateities kartoms ir kolektyvinei atminčiai“, – sakoma ES diplomatijos vadovės Federicos Mogherini pareiškime.
„Šiandien toliau stebime griežtus veiksmus Kinijoje, nukreiptus prieš žodžio ir susirinkimų laisvę, taip pat prieš žiniasklaidos laisvę, – pabrėžė ji. – Žmogaus teisės yra universalios, nedalomos ir tarpusavyje susijusios.“
„Niekas to nesitikėjo“
1989 metų pavasarį daugybė studentų ir darbininkų susirinko Kinijos galybės simboliniame centre, kad pareikalautų demokratinių pokyčių ir priemonių prieš korupciją. Jų veiksmai įkvėpė protestus visoje šalyje.
Po septynių protestų savaičių vyriausybė birželio 4-ąją pasiuntė tankus ir karius, vaikiusius ir žudžiusius demonstrantus bei žiūrovus gatvėse, vedančiose į Tiananmenio aikštę.
„Kad bus paleista ugnis į žmones – šito niekas nesitikėjo“, – neseniai AFP sakė Wang Danas, vienas iš 1989 metais vykusių protestų lyderių, kuris tuo metu buvo 20-metis.
Galiausiai Wang Dangas buvo įtrauktas į vyriausybės ieškomiausių asmenų sąrašą, buvo įkalintas, bet vėliau išvyko į užsienį.
Disidentų balsai slopinami iki šiol: tarp virtinės pastaruoju metu suimtų arba „dingusių“ aktyvistų yra šeši menininkai, rytiniame Nandzingo mieste surengę parodą „Sąžinės judėjimas“.
Taip pat pranešama, kad dingo folkmuzikos dainininkas Li Zhi, atlikęs dainų apie susidorojimą Tiananmenyje. Jo muzika ir paskyros Kinijos socialiniuose tinkluose tapo nebeprieinamos.
„Kai pažiūri, kas vyksta, dabar nėra priežasties būti optimistiškai nusiteikusiems dėl Kinijos“, – Niujorke AFP sakė kitas buvęs Tiananmenio protestų lyderis Zhou Fengsuo.
„Net romane „1984“ nebuvo nueita taip toli“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje George'o Orwelo knygą, laikomą viena įsimintiniausių totalitarizmo portretų.
-
Cenzūra Kinijoje – uždraustos George'o Orwello satyros „Gyvulių ūkis“ ir „1984“
-
JAV ragina Kiniją atskleisti žudynių Tiananmenio aikštėje aukų skaičių
-
Kinijoje uždraustas animacinis filmas, kai Kinijos prezidentas palygintas su Mike Pūkuotuku
-
Kinija: Brutalios priemonės Tiananmenio aikštėje buvo „teisinga“ politika
-
Kinija pasmerkė M.Pompeo už komentarus apie Tiananmenio žudynes
