Nedideliame vienuolyne Kinijos Qinghai provincijoje raudonai vilkintis vienuolis apsidairo, ar jis nėra stebimas, o tuomet pradeda raudoti. „Mes tiesiog norime, kad Dalai Lama grįžtų namo“, – sako jis. Jo žodžiai atspindi dešimčių tibetiečių mintis – tibetiečių, kurie per pastaruosius dvejus metus susidegino viešose vietoje Tibete. Neviltis vis didėja tarp Dalai Lamos pasekėjų Kinijoje, o kartu auga ir valdžios pastangos tibetiečius nutildyti.
 |
| Tibete Dalai Lamos atvaizdai draudžiami |
Kinijos Komunistų partija mėgina kontroliuoti tibetiečių nepasitenkinimą „morkos ir lazdos“ metodu.
Po to, kai kovo mėnesį prie penkerius metus Tibete užplūdo neramumų banga (daugelyje miestų ir vienuolynų vyko protestai, o Tibeto sostinėje Lhasoje kilo prieš Kinijos valdžią nukreiptos riaušės), Kinijos Komunistų partija (KKP) mėgina kontroliuoti tibetiečių nepasitenkinimą „morkos ir lazdos“ metodu. Lazda – tai griežtesnė politika vienuolynuose, didesnė kontrolė norintiems atvykti į Lhasą, Dalai Lamos pasmerkimas ir disidentų suėmimai. „Morka“ matoma ne taip toli nuo verkiančio vienuolio – naujas per pievas besidriekiantis greitkelis, nauji keliai į atokius kaimelius, geresnės gyvenimo sąlygos vienuoliams ir jų maldos vietų restauracija. Visgi daugiau nei 100 tibetiečių viešas pasidegimas yra vienas didžiausių tokių protestų šiuolaikinėje politikos istorijoje – tai reiškia, kad KKP metodas neveikia.
Dėl dažnų policijos vykdomų susidorojimų Tibeto plynaukštėje susideginimai pastaraisiais mėnesiais išplito plačiau, o jiems ryžosi vis daugiau žmonių, kurie nepriklausė vienuolynams. Augantis Kinijos valdžios susirūpinimas yra akivaizdus: didinama apsauga regionuose, kuriuose daugumą sudaro tibetiečiai – Sičuano ir Činghai provincijose bei Lhasoje, Tibeto autonominio regiono (TAR) sostinėje. Nuo praėjusių metų valdžia intensyviai į kalėjimą uždarinėja žmones, kurie būna apkaltinti susideginimų skatinimu. Kalėjime atsidūrė dešimtys – jiems skirtos bausmės varijuoja nuo kelių mėnesių iki gyvos galvos.
Į visą TAR, kaip ir į kaimynines problemines provincijas, užsienio spaudos žurnalistai patekti negali. Tačiau įtampa jaučiama ir ten, kur patekti vis dar įmanoma. Kai vasario mėnesį buvo švenčiami tibetiečių Naujieji metai, mažiausiai trys gaisrinės stovėjo Kumbum vienuolyne Siningo mieste (Činghai provincijos sostinėje). Dešimtys policininkų su gesintuvais ir nedegiais audeklais zujo piligrimų ir švenčiančių tibetiečių minioje.
 |
| Protestas už Tibetą |
Vakarų Sininge, kur daugumą gyventojų sudaro tibetiečiai, nebuvo nei vieno susideginimo atvejo, tačiau valdžia vis tiek nerimauja. Lapkričio mėnesį šimtai medicinos studentų Gonghe apygardoje protestavo dėl valdžios išplatintų lankstinukų, kuriuose nepagarbiai atsiliepiama apie susideginimų aukas ir Dalai Lamą. Gyventojai teigia, kad bandydama išvaikyti demonstrantus policija naudojo ašarines dujas ir suėmė kelis protesto dalyvius. Valdžios atstovai demonstraciją pavadino nelegalia ir pareikalavo, kad jaunimas „suformuotų plieno sieną ir geležinę tvirtovę nuo skaldymų, infiltratorių ir pasidegimų“.
Nors dauguma tautinių mažumų sutaria palyginti taikiai su Kinijos valdžia, tibetiečiai vardina daug priežasčių, kodėl neramumai vėl dažnėja: tebesitęsiantis hanių etninei grupei priklausančių gyventojų antplūdis (valdžia jį skatina didelėmis investicijomis į transporto infrastruktūrą); žala aplinkai, kurią daro kasybų ir statybų darbai; tibetiečių kalbos išstūmimas iš mokyklų. Be to, egzistuoja ir kiti faktoriai, pavyzdžiui, Dalai Lamos amžius (jam dabar 77-eri) ir jo pasitraukimas iš Tibeto vyriausybės tremtyje vadovo posto 2011 metais. Didėjanti nuojauta, kad keturioliktajai inkarnacijai gali būti likę ne tiek ir daug, skatina reikalavimus, kad jam būtų leista grįžti į gimtinę, iš kurios jam teko bėgti 1959 metais.
 |
| Protestas už Tibetą |
Per ilgai tremtyje
Dalai Lama Indijos mieste Dharamsaloje, kuris yra tapęs jo namais, sako, kad jis dabar visą save skiria religinės harmonijos skatinimui ir dialogui tarp budizmo bei modernaus mokslo. Tačiau Kinija tuo netiki. Robertas Barnettas iš Kolumbijos universiteto tvirtina, kad pastarosiomis savaitėmis Kinijos pareigūnai vis garsiau kaltina „Dalai Lamos kliką“, kad ši esą organizuoja susideginimus.
R.Barnetto teigimu, visai gali būti, kad Kinija bandys sumažinti įtampą vėl pradėdama kalbas su Dalai Lamos atstovais. Nuo 2010 metų sausio nevyko jokių susitikimų tarp abiejų pusių – tuomet buvo atsidurta aklavietėje dėl Dalai Lamos atstovų prašymo suteikti didesnę autonomiją Tibetui, kuris tebeliktų Kinijos sudėtyje. (Dalis tibetiečių Indijoje tebenori nepriklausomybės, dėl ko kyla ginčas tarp tremtyje gyvenančių tibetiečių). Kinijos valdžia atmetė netgi kompromisą dėl autonomijos – jų teigimu, tai tebuvo planas pasiekti visišką nepriklausomybę. Kinijai taip pat nerimą kelia tai, kad Tibetu būtų įvardintas regionas, kuriam priklausytų TAR ir kaimyninės provincijos, kuriose daugumą sudaro tibetiečiai. Ši teritorija užimtų apie ketvirtadalį Kinijos.
„Dabar demonas ramiai miega“, – šypteli Dalai Lama, prisimindamas, kaip Kinijos valdžia jį vadina.
Miegantis demonas
Dalai Lamos atsistatydinimas dialogą su Kinija gali paversti žymiai sunkesne užduotimi. 2011 rugpjūtį rinkimuose, kuriuose dalyvavo apie 50 tūkst. tremtyje gyvenančių tibetiečių, Harvardo universiteto akademikas Lobsangas Sangay'us buvo išrinktas vyriausybės tremtyje vadovu ir perėmė iš Dalai Lamos politinį vaidmenį. „Dabar demonas ramiai miega“, – šypteli Dalai Lama, prisimindamas, kaip Kinijos valdžia jį vadina.
 |
| Lobsangas Sangay'us |
L.Sangay'us tvirtina, kad Kinija tebegali organizuoti susitikimus su Dalai Lamos atstovais, jeigu ji nori. Tačiau Dalai Lamos pasiuntiniai atsistatydino birželį. Savo žingsnį jie aiškino blogėjančia situacija Tibete ir Kinijos nesugebėjimu atsakyti į pasiūlymus dėl autonomijos. Dabar L.Sangay'ui priklauso paskirti naujus pasiuntinius. Tai gali versti Kiniją atsargiai žiūrėti į pradedamą dialogą – ji gali nerimauti dėl naujos administracijos tremtyje legitimumo.
Dalis tibetiečių Indijoje mato vilties kibirkštį pokyčiuose Kinijos valdžioje, kai šalies vairą perims naujasis prezidentas Xi Jinpingas ir premjeras Li Keqiangas. Xi Jinpingo pirmtakas Hu Jintao buvo Komunistų partijos vadovas Tibete, kai devintajame dešimtmetyje ten kilo neramumai, ir kuriuos jis nusprendė žiauriai numalšinti (tai, kaip jis numalšino ir kilusius 2008-aisiais). Xi Jinpingas galbūt bus kitoks. Šeštajame dešimtmetyje Dalai Lamai susipažino su jo tėvu – Xi Zhongxunu, kuris buvo vienas iš Mao Zedongo bendražygių, tačiau buvo laikomas liberaliu politiku. Dalai Lama jam padovanojo laikrodį, kurį jis tebenešiojo ir po kelių dešimtmečių. Optimistai mano, kad jeigu tėvas buvo visai palankiai nusiteikęs Dalai Lamos atžvilgiu, galbūt taip manys ir sūnus.
 |
| Tibetietis berniukas |
Per pastaruosius mėnesius Dalai Lamos gimtasis Hongya miestelis pasikeitė neatpažįstamai, nors niekas nežino kodėl. Nors kitur Tibete Dalai Lamos garbinimas yra griežtai draudžiamas, lankytojai kaimelyje gali matyti Tibeto dvasinio vadovo nuotraukas, taip pat ir auksinį sostą, kuriame jis turėtų sėdėti, jeigu kada grįžtų į gimtinę. Pinigai renovacijai (netgi plytoms ir dažams) buvo skirti Kinijos valdžios. Viena gyventoja sako, kad užsieniečiai negali užeiti į kaimelio vidų, tačiau šimtus kilometrų čia keliavusiems tibetiečių piligrimams mielai aprodomas visas kaimelis. Visgi Vyriausybės tremtyje atstovai nesižavi tokiais pokyčiais, o Dalai Lama išlaiko atsargumą. „Geriau palaukti konkrečių įvykių, nes kitaip laukia nusivylimas“, – sako jis.
Iš tikrųjų – nusivylimas labai tikėtinas. Xi Jinpingas daromas didelis spaudimas iš kitų valstybių, kad jis pakeistų Kinijos politiką Tibeto atžvilgiu. Neramumai 2008 metais kilo, kai Kinija rengėsi Olimpinėms žaidynėms. Ji norėjo, kad žaidynės parodytų šalį kaip plačių pažiūrų pasaulio galybę. Nepaisant to, su protestuotojais buvo žiauriai susidorota. Nors pasiduodama tarptautiniam spaudimui po kelių mėnesių Kinija atnaujino kalbas su Dalai Lamos atstovais, įvyko du susitikimai iki žaidynių pradžios, tačiau nepasiekta jokio progreso.
Nuo 2008 metų Vakarų ekonominiai sunkumai Kiniją pavertė dar mažiau sukalbama dėl Tibeto.
Nuo 2008 metų Vakarų ekonominiai sunkumai Kiniją pavertė dar mažiau sukalbama dėl Tibeto. Didžioji Britanija, mėgindama sumažinti Kinijos opumą šiuo klausimu, tų metų spalį paskelbė, kad atsisako savo šimtametės politikos, pagal kurią buvo pripažįstama tik Kinijos siuzereno valdžia regione. Tačiau tai nedavė jokių teigiamų rezultatų dvišaliams santykiams. Britų santykiai su Kinija stipriai atvėso, kai praėjusių metų gegužės mėnesį Dalai Lama susitiko su britų premjeru Davidu Cameronu. Praėjusį mėnesį kinų laikraštyje „Global Times“ pareikšta, kad Kinija turi daugiau įtakos ir galios nei Didžioji Britanija dvišaliuose santykiuose. Taip pat pridurta, kad vos kelios valstybės gali leisti sau būti tvirtoms bendraujant su Kinija.
 |
| Liu Yi su savo projektu, skirtu pagerbti šimtą pasidegusių tibetiečių |
Viena nedalijama tauta
Xi Jinpingas beveik nejaučia spaudimo iš visuomenės arba elito šalies viduje – nebent tik išlaikyti tvirtos rankos režimą. Kai kurie Kinijos intelektualai kėlė klausimą, ar šalies griežta politika Tibeto atžvilgiu atneš ilgalaikį stabilumą. Nedidelė, bet auganti hanių etninės kilmės kinų dalis žavisi Tibeto budizmu. Tačiau nusileidimas Dalai Lamai ir kalbos apie didesnę Tibeto autonomiją susilaukia mažai palaikymo Kinijoje.
Kai kurie apžvalgininkai tikisi kokių nors gniaužtų atlaisvinimo priemonių, kad būtų sustabdytas tibetiečių bėgimas į Indiją. Iki 2008 metų kasmet į kaimyninę šalį pabėgdavo 2 – tūkst. tibetiečių. Skaičius sumažėjo vos iki kelių šimtų po tais metais kilusių protestų ir riaušių. 2012 metais į Indiją pabėgo vos 400 žmonių. Norintys išvykti iš šalies tibetiečiai dažnai privalo pasirašyti dokumentus, kuriuose pasižada nevažiuoti į Indiją. Tibetiečiams dokumentų reikia visur – net norintys apsilankyti Lhasoje turi gauti leidimą. Praėjusiais metais šimtai buvo uždaryti į kalėjimą, kai grįžo iš legalių kelionių į Indiją – jie buvo apkaltinti dalyvavę Dalai Lamos mokymuose.
Itin griežta apsauga Tibete, kur Lhasoje nuolat patruliuoja ir riaušių malšinimo policija, gali užkirsti kelią panašiems masiniams protestams, kurie išsiveržė 2008 metais. Tačiau tibetiečių pasiryžimas save susideginti ir valdžios mėginimas apjuodinti kankinius gilina regiono žaizdas, ir matoma labai mažai galimybių priimti abiem pusėms priimtiną sprendimą. Raudantis vienuolis prisimena, kad po 2010 metais įvykusio žemės drebėjimo Yushu apylinkėse, pareigūnai nukentėjusiųjų paklausė, ko jiems reikia. Jie atsakė, kad nori, jog grįžtų Dalai Lama. „Jie gali kontroliuoti mus, – sako vienuolis. – Tačiau jie negali kontroliuoti mūsų širdžių“.
 |
| Dalai Lama |
