Tarptautinės teisės ekspertas Lobsangas Sangay lengvai įveikė du kitus kandidatus per rinkimus į premjero postą, surinkęs 55 proc. balsų, rinkimų komisijos pirmininkas Jamphelas Choesangas paskelbė Indijos šiauriniame mieste Dharamsaloje.
L.Sangay yra gimęs Indijos šiaurės rytų regione, garsėjančiame arbatos gamyba, tačiau Tibete jis niekada negyveno ir nesilankė.
Jo išrinkimas simbolizuoja atotrūkį nuo praeities, kai egziliniam Tibeto judėjimui vadovavo vyresni religiniai veikėjai.
75 metų Dalai Lama praėjusį mėnesį paskelbė pareiškimą, jog jis nebebus Tibeto judėjimo politinis lyderis ir perduos savo įgaliojimus naujai išrinktam premjerui.
Dalai Lama išlieka svarbiausias tibetiečių dvasinis vadovas, tačiau tikėtina, kad L.Sangay taps gerokai svarbesniu veikėju negu visi jo pirmtakai.
„Jo Šventenybės institucija gyvuoja jau per 400 metų“, – L.Sangay sakė praeitą mėnesį duodamas interviu naujienų agentūrai AFP Dharamsaloje, kuri jau ilgiau nei 50 metų yra Tibeto vyriausybės tremtyje sostinė.
„Jo niekas negali pakeisti arba atstoti. Bet kuriam (politiniam įpėdiniui) tektų didelis iššūkis – užsitikrinti reputaciją ir pasitikėjimą“, – pridūrė jis.
Tačiau Harvardo absolventas tvirtina, jog tibetiečių išeivių bendruomenė trokšta „matyti, kaip vadovavimą perima jaunesnė karta“.
L.Sangay leido suprasti, kad jis visiškai palaiko Dalai Lamos siūlomą „trečiąjį kelią“ – reikalauti Tibeto „reikšmingos autonomijos“, tačiau nesiekti visiškos nepriklausomybės nuo Kinijos.
Jo niekas negali pakeisti arba atstoti. Bet kuriam (politiniam įpėdiniui) tektų didelis iššūkis – užsitikrinti reputaciją ir pasitikėjimą.
Indijoje ir kitose šalyse gyvena apie 83,4 tūkst. tibetiečių, kurie turėjo teisę balsuoti šiuose rinkimuose. J.Choesangas nurodė, kad šia teise pasinaudojo daugiau nei 49 tūkst., žmonių.
Dalai Lamos sumanymas padalyti valdžią atspindi nerimą dėl tolesnės kovos už tibetiečių teises, kuriai Nobelio taikos premijos laureatas vadovavo praktiškai vienas nuo savo pasitraukimo į Indiją 1959 metais.
Nerimaujama, kad mirus tarptautinį pripažinimą pelniusiam dvasiniam lyderiui, Tibeto kova gali nugrimzti į užmarštį. Manoma, kad veiksmingu atsaku į šią problemą gali tapti politinės valdžios perdavimas renkamam veikėjui.
Tačiau šis kelias turi nemažai kitokių kliūčių.Tibeto vyriausybės tremtyje nėra oficialiai pripažinusi jokia šalis. Kinija taip pat griežtai atsisako ją pripažinti, o Tibeto žmonėms gali kilti abejonių šios vyriausybės legitimumo, jeigu Dalai Lama nebebus jos pagrindinis lyderis.
Egzilinė vyriausybė deklaruoja siekianti reabilituoti tibetiečius pabėgėlius ir atkurti „laisvę ir laimę“ Tibete.Ši vyriausybė yra labai priklausoma nuo Dalai Lamos pozicijos, sprendžiant svarbiausius politikos klausimus. Ji daugiausiai rūpinasi tibetiečių išeivių bendruomenės Indijoje gerove, vadovauja jų mokykloms, sveikatos tarnyboms ir kultūrinei veiklai.
„Bet koks svarbus sprendimas vis tiek turės būti aptariamas su Dalai Lama“, – pabrėžė Honkongo mokslo ir technologijų universitete dirbantis Tibeto ekspertas Barry Sautmanas.
„Bet kurio premjero problema – jog jis, palyginus su Dalai Lama, bus menkai žinomas išoriniame pasaulyje, išskyrus specializuotus tibetiečių sluoksnius. Šią dinamiką bus sudėtinga pakeisti“, – pridūrė jis.
