Likus vos dviem mėnesiams iki kovo 29-ąją numatyto išstojimo, smarkiai susipriešinusi Jungtinė Karalystė yra atidūrusi nežinioje, o pasaulis įtemptai laukia, kas bus toliau.
Beveik neabejojama, kad susitarimas bus atmestas, tačiau balsų skirtumo dydis gali nulemti, ar ministrė pirmininkė Theresa May bandys dar kartą, neteks posto, ar atidės „Brexit“. Gali susiklostyti ir taip, kad šalis apkritai atsisakys palikti Bendriją.
Tarp susitarimo priešininkų yra visų politinių partijų atstovų, nepalaikančių šio dokumento dėl skirtingų priežasčių. Balsavimo Bendruomenių Rūmuose išvakarėse premjerė paragino juos dar kartą įvertinti susitarimą.
„Ne, jis nėra tobulas. Taip, tai kompromisas“, – sakė Th.May.
„Tačiau kai bus rašomi istorijos vadovėliai, žmonės žiūrės į šį Rūmų sprendimą ir klaus: ar įgyvendinome per balsavimą šalies pareikštą sprendimą palikti Europos Sąjungą? Ar visgi nuvylėme Britanijos žmones?“ – kalbėjo ji.
„Niekas nepasikeitė“
Susitarimas su ES buvo parengtas lapkritį, po pusantrų metų trukusių derybų, laikomų sunkiausiomis Britanijai nuo Antrojo pasaulinio karo.
Tačiau „Brexit“ šalininkai būgštauja, kad dėl šios sutarties šalis liks per daug glaudžiai susijusi su ES, ir vadina ją žmonių pareikštos valios „išdavyste“. Tuo tarpu susitarimo šalininkai tvirtina, kad dėl jo šalis viena koja liks Bendrijoje, kita – už jos slenksčio.
Užuot užglaistęs 2016 metų referendumo išprovokuotą susiskaldymą, susitarimas dar labiau jį pagilino. Už tolesnę šalies narystę pasisakantys parlamentarai netgi sulaukė grasinimų mirtimi ir susidūrė su persekiojimu.
„Brexit“ šalininkai visoje šalyje vis garsiau piktinasi, esą parlamentas blokuoja demokratinio referendumo rezultatų įgyvendinimą. Tuo tarpu eurofilai puoselėja viltis organizuoti antrą plebiscitą ir tokiu būdu rasti išeitį iš aklavietės.
Th.May gruodį atidėjo Bendruomenių Rūmuose planuotą balsavimą dėl susitarimo su ES, nes buvo akivaizdu, kad jos laukia pralaimėjimas.
Premjerė pateikė įstatymų leidėjams tam tikrų paaiškinimų dėl susitarimo projekto, vildamasi, kad jai pavyks palenkti juos į savo pusę.
Daugiausiai kritikos sulaukia nuostata išlaikyti atvirą sieną tarp Airijos ir Šiaurės Airijos, Jungtinei Karalystei įsipareigojant laikytis kai kurių ES prekybos taisyklių, kol Londonas ir Briuselis susitars dėl naujos ekonominės partnerystės, t. y. neribotą laiką.
Th.May pasiūlė parlamentui didesnę šios vadinamosios apsidraudžiamosios priemonės (backstop) kontrolę, o ES lyderiai jos prašymu taip pat pateikė rašytines garantijas, kad ji veiks tik laikinai.
Grupė konservatorių parlamentarų pakeitė nuomonę ir ketina balsuoti už susitarimą. Tačiau pirmadienį vienas jaunesnysis ministras atsistatydino, kad galėtų balsuoti prieš dokumentą. Daugelio Th.May kritikų nuomone, premjerė nuveikė nepakankamai.
„Niekas iš esmės nepasikeitė“, – sakė Nigelas Doddsas iš Šiaurės Airijos Demokratinės junionistų partijos (DUP), nuo kurios paramos parlamente yra priklausoma Th.May vyriausybė.
Opozicinės Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas sakė, kad Th.May „absoliučiai nepavyko“ išsklaidyti parlamentarų būgštavimų. Anot jo, jei premjerė pralaimės antradienį vakare numatytą balsavimą, ji turės šaukti pirmalaikius rinkimus.
Leiboristai taip pat pagrasino inicijuoti balsavimą dėl nepasitikėjimo vyriausybe.
Gresia išstoti be susitarimo
Balsavimas numatytas 19 val. (21 val. Lietuvos laiku). Manoma, kad pirmiausia įstatymų leidėjai spręs dėl virtinės pataisų, kuriomis būtų siekiama pakeisti ar apskritai sužlugdyti „Brexit“ susitarimą.
Jei patirs pralaimėjimą, vyriausybė vėliausiai iki pirmadienio turės nuspręsti, kaip elgtis toliau.
Vis garsiau kalbama, kad Th.May gali nuspręsti prašyti atidėti „Brexit“. Vis dėlto pirmadienį premjerė sakė: „Nemanau, kad numatyta data, kovo 29-oji, turėtų būti atidėta.“
Kai kurie apžvalgininkai sako, kad Th.May gali grįžti į Briuselį prašyti papildomų garantijų dėl susitarimo bei būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių, o tada vėl prašyti parlamento balsuoti.
Išstojimo sutartyje, be kita ko, numatyti planai dėl pereinamojo laikotarpio po „Brexit“, kad būtų užtikrintas tęstinumas, kol bus sutarta dėl naujų santykių. Mainais Londonas toliau mokės į ES biudžetą.
Jeigu sutartis nebus patvirtinta, Jungtinė Karalystė pavasarį turės nutraukti 46 metus trukusius ryšius su artimiausiomis kaimynėmis be jokio pereinamojo laikotarpio ir nesutarus dėl naujų santykių, o tai gresia skaudžiomis pasekmėmis.
Parlamentarai, būgštaujantys dėl tokio scenarijaus, žadėjo pasinaudoti parlamento procedūromis ir priversti vyriausybę siekti alternatyvaus plano, kuris galėtų sulaukti Bendruomenių Rūmų palaikymo.
Kai kurie apžvalgininkai sako, kad Th.May gali grįžti į Briuselį prašyti papildomų garantijų dėl susitarimo bei būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių, o tada vėl prašyti parlamento balsuoti.
„Per antrą balsavimą parlamentarai gali balsuoti už jos susitarimą tik tam, kad būtų išvengta išstojimo be sutarties katastrofos“, – sakė Europos reformų centro tyrėjas Johnas Springfordas.
