Kaip rašo „The Washington Post“, svarbu žinoti, dėl kokių priežasčių šios dvi valstybės nepasirašė Paryžiaus klimato susitarimo – tikrai ne dėl to, kad jų vadovai netiki klimato kaita ar mano, kad jį jų nepaveiks.
Nikaragvos argumentas kaip tik buvo visiškai priešingas. Kai pasaulio lyderiai 2015-ųjų lapkritį susitiko Prancūzijos sostinėje siekti susitarimo dėl kovos su klimato kaita, Nikaragvos pasiuntinys žurnalistams paaiškino, kodėl jo šalis neparems sutarties. Anot Paulo Oquisto, susitarimas remiasi savanoriškais pažadais, ir nėra numatoma jokių bausmių tiems, kurie jų nesilaikyta. Nikaragvos nuomone, to – negana.
„Mes neprisijungsime, nes savanoriška atsakomybė yra kelias į nesėkmę, – sakė jis. – Mes nenorime tapti bendrininkais pasaulio sušildyme 3-4 laipsniais ir mirtyje bei destrukcijoje, kurią tai atneš.“
Anot Nikaragvos atstovo, turtingos šalys turėtų mokėti daugiau už klimato kaitą, nes jos istoriškai yra atsakingos dėl daugiau žalos aplinkai sukėlimo, o besivystančios šalys, tokios kaip Nikaragva, labiausiai nukentės nuo klimato šilimo.
Tuo tarpu Sirija tuo metu, kai pasaulio lyderiai pasirašė susitarimą, buvo tarptautinės politikos atstumtoji. Diktatoriaus Basharo al Assado vyriausybės nariams yra taikomos JAV ir Europos sankcijos, tad jie net negalėjo atvykti, net jeigu ir būtų norėję.
Susitikimai Paryžiuje taip pat vyko tuo metu, kai Sirijoje virė vieni įnirtingiausių mūšių per septynerius metus trunkantį pilietinį karą. Karas sudraskė tautą, abi pusės viena kitą kaltino žmogaus teisių pažeidimais, o žuvusieji buvo skaičiuojami tūkstančiais. Esant tokiai situacijai, B.al Assado vyriausybė negalėjo niekaip įsipareigoti sumažinti Sirijos dujų emisiją.
Sirijos nedalyvavimas Paryžiaus susitarime vargu ar buvo netikėtas, bet reikia pažymėti, kad kitos izoliuotos valstybės (Šiaurės Korėja) ar šalys, kuriose vyko karai (Irakas, Jemenas), galėjo pasirašyti sutartį. Tuo tarpu Nikaragvos pozicija buvo kritikuojama – nerimaujant, kad jos argumentai gali paskatinti kitas besivystančias valstybes pasekti jos pėdomis.
Galiausiai beveik visų valstybių vadovai 2016 m. balandžio 22 d. pasirašė susitarimą. Uzbekistanas, paskutinė pasirašiusi šalis, tai padarė po metų.
Nikaragva yra ypatingai pažeidžiama klimato kaitos. 2017 m. pasaulio klimato rizikos sąraše Nikaragva yra ketvirtoje vietoje. Tai reiškia, kad didesnis pavojus dėl klimato kaitos sukeliamų padarinių gresia vos trims šalims pasaulyje – Hondūrui, Mianmarui ir Haičiui. Sirija į sąrašą nebuvo įtraukta, nes dėl vykstančio karo nebuvo įmanoma surinkti reikalingų duomenų. Visgi kaip viena iš pilietinio karo joje priežasčių minimos, tikėtina, klimato kaitos sukeltos sausros, nors dėl šios teorijos tebevyksta diskusija.
Nikaragva neprisijungė prie Paryžiaus klimato sutarties nes manė, kad susitarimas buvo pernelyg silpnas. Sirija neprisijungė, nes joje tuo metu vyko karas. JAV netrukus gali prisijungti prie šių dviejų valstybių, bet Vašingtono priežastys bus visiškai kitokios.
D.Trumpas yra pavadinęs klimato kaitą „prasimanymu“, o vyresnysis jo patarėjas Stephenas Bannonas nuosekliai aiškino, kad susitarimas pakirps sparnus JAV ekonomikai ir neleis prezidentui vykdyti žadėtų permainų energetikos politikoje.
