Prie jo prisijungė dar vienas kraštutinių dešiniųjų politikas.
„Ukraina turi tapti demilitarizuota buferine zona“, – teigė kraštutinių dešiniųjų politikas iš Vokietijos Maximilianas Krahas, kreipdamasis į kitus keturis studijos dalyvius. Debatus surengė „Voice of Europe“ – žiniasklaidos priemonė, kurią Čekijos ir Belgijos valdžios institucijos kovo mėn. pripažino Rusijos propagandos ir dezinformacijos priedanga.
Čekijos valdžios institucijos skyrė sankcijas dviem „Voice of Europe“ vadovams, iš kurių vienas yra ilgametis Rusijos vadovo Vladimiro Putino draugas Viktoras Medvedčukas, Ukrainos oligarchas.
Leidiniui „Politico“ peržiūrėjus visus 50 „Voice of Europe“ „YouTube“ kanalo vaizdo įrašų, paaiškėjo, kad su šiuo kanalu bendradarbiavo 16 Europos Parlamento narių – visi jie priklausė griežtai dešiniajai ar kraštutinei dešinei. EP nariai ir Vidurio bei Rytų Europos vyriausybių politikai davė vaizdo interviu kanalui, kuris nuo praėjusios vasaros turi tik 351 „YouTube“ prenumeratorių ir vos 60 000 peržiūrų.
Tačiau jo pasiekiamumas socialinės žiniasklaidos platformose „X“ ir „Facebook“ buvo kur kas didesnis, o paskyra socialiniame tinkle „X“ vis dar veikia. Ilgoje paskyros žinutėje propagandinis kanalas kaltino „globalistinę žiniasklaidą“, kad ši kelia „laukines spekuliacijas ir absurdiškus kaltinimus“ dėl jų ryšių su Rusija, kurie, jos teigimu, yra nepagrįsti.
13 EP narių, su kuriais pavyko susisiekti „Politico“, neigė, kad ėmė ar jiems buvo siūlomi pinigai.
Nuo praėjusių metų rugpjūčio „Voice of Europe“ surengė keturis debatus ir individualius pokalbius su šiais Europos Parlamento nariais: Maximilianu Krahu ir Joachimu Kuhsu iš Vokietijos, Patricia Chagnon, Thierry Mariani ir Hervé Juvinu iš Prancūzijos, Marceliu de Graaffu iš Nyderlandų, Matteo Gazzini ir Francesca Donato iš Italijos, Miroslavu Radačovský ir Milanu Uhríku iš Slovakijos, Jaaku Madisonu iš Estijos, Hermannu Tertschu ir Jorge Buxadé iš Ispanijos, Ladislavu Ilčiću iš Kroatijos, Andersu Vistisenu iš Danijos ir Tomu Vandendriessche iš Belgijos.
Keli įstatymų leidėjai, prisijungę prie internetinio portalo, atmetė Ukrainos prisijungimo prie ES perspektyvą, kaltino Ukrainą dėl karo pradžios, kalbėjo apie korupcijos lygį Ukrainoje ir sunkumus, su kuriais Ukraina susiduria fronte, ragino skubiai pradėti taikos derybas, pasisakė prieš daugiau ginklų siuntimą Ukrainai, ragino Ukrainą daryti nuolaidas ir perspėjo, kad konfliktas gali pavojingai paaštrėti. Visos šios nuostatos prieštarauja standartinėms ES nuostatoms ir griežtai proukrainietiškai Europos Sąjungos pozicijai.
Dauguma EP narių teigė negalintys prisiminti, kas juos pakvietė į debatus, kaip su jais buvo susisiekta ir kas iš jų ėmė interviu jų parlamento biuruose.
Pastaraisiais mėnesiais įstatymų leidėjai reiškė susirūpinimą dėl Rusijos įtakos ES institucijose masto likus vos keliems mėnesiams iki birželio mėn. vyksiančių Europos Parlamento rinkimų.
„Artėjančių Europos Parlamento rinkimų rizika yra ta, kad blogi veikėjai, pavyzdžiui, užsienio veikėjai ir Rusija, bandys įsilieti į žmonių internetinę erdvę, kai jų budrumas bus sumažėjęs“, – sakė Strateginio dialogo instituto, nevyriausybinės organizacijos, kovojančios su dezinformacija, vyresnysis skaitmeninio vientisumo specialistas Jiore Craigas.
Po išaiškėjusios informacijos „YouTube“ iš savo svetainės pašalino dešimtis vaizdo įrašų, nufilmuotų Parlamente, nes buvo pažeista klaidinančio turinio politika. Nors Belgijos ministras pirmininkas Alexanderis de Croo teigė, kad EP nariams mokėjo ši propagandos organizacija, nėra įrodymų, kad šie EP nariai ėmė pinigus už šiuos pasirodymus.
Kol kas tik Miuncheno teismas, besispecializuojantis kyšininkavimo ir korupcijos bylose, pradėjo preliminarų tyrimą po to, kai pasirodė kaltinimai, kad vienas pagrindinių partijos „Alternatyva Vokietijai“ kandidatų rinkimuose Petras Bystronas gavo kyšį.
Prokremliška dezinformacijos mašina
2016 m. Nyderlanduose sukurtas ir 2018 m. jau apkaltintas tarnavimu Rusijos interesams, „Voice of Europe“ vienu metu padarė pertrauką, o 2023 m. gegužę vėl pradėjo skelbti naujienas su Rusijai palankiomis antraštėmis, vėliau pakeitė prekės ženklą ir birželį pradėjo skelbti pranešimus socialiniame tinkle „X“.
EP nariai dažnai teigė, kad taikos derybos turi būti surengtos skubiai, kad būtų sustabdytas ukrainiečių ir rusų kraujo praliejimas.
„Tai prokremliškos dezinformacijos mašinos copy paste, – sakė Jakubas Kalenskis iš Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijos centro. – Tai nėra taika, jei Ukrainoje yra rusų karių.“
Europarlamentaras M.de Graaffas, kuris atmetė kaltinimus, kad jam sumokėjo „Voice of Europe“, spalio mėn. vykusiuose debatuose sakė: „Geriausias būdas pasiekti taiką – priversti ukrainiečius pasiduoti.“
Th.Mariani kaltino ES, kad ji, prieš dešimtmetį pasirašiusi prekybos sutartį su Ukraina, sukėlė įvykius, dėl kurių Rusija įsiveržė į Ukrainą. „Kai kurios šalys paprasčiausiai nori sunaikinti Rusiją, o tai pirmiausia yra neįmanoma ir neatitinka mūsų šalių interesų“, – sakė Th.Mariani.
Kitoje diskusijoje Prancūzijos įstatymų leidėjas H.Juvinas teigė, kad kuo daugiau ginklų Vakarai tiekia Ukrainai, „tuo labiau V.Putinas turi veržtis į Vakarus“, o M.Krahas siūlė Ukrainai atsisakyti savo rytinių teritorijų ir teigė, kad bet kokios mintys apie Kyjivo prisijungimą prie ES yra „tik propaganda“.
Tačiau ne visi EP nariai laikėsi itin prorusiškos pozicijos. Ispanijos kraštutinių dešiniųjų pažiūrų europarlamentaras H.Tertschas sakė, kad bet kokiose būsimose taikos derybose V.Putinas turi patirti tam tikrų „atoveiksmių“, ir pridūrė, kad „labai lengva“ suprasti, kodėl Vidurio ir Rytų Europos šalys nepasitiki Rusijos vadovu. Susisiekus žurnalistams, H.Tertschas sakė: „Esu turbūt labiausiai pagarsėjęs antiputinistas Ispanijos politikoje.“
Kroatijos europarlamentaras L.Ilčićas diskusijų metu sakė, kad nepritaria V.Putino vertybėms, o vėliau apibūdino save kaip „gana antirusiškai nusiteikusį“. Estijos europarlamentaras Jaakas Madisonas pasakojo, ką jis kalbėjo kanalui. „Rusija yra mūsų priešas ir mes turime duoti ginklų Ukrainai“. Jie nebandė manęs įtikinti, kad klystu“, – sakė jis.
