Rusijoje nuo pat praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigos naujasis prezidentas išrenkamas tik jį palaiminus pirmtakui. Taip buvo 1999 metais, kai Borisas Jelcinas savo įpėdiniu paskyrė V.Putiną, taip 2007 metais pastarasis pristatė Dmitrijų Medvedevą, kuris tapo vienai kadencijai prezidentu, o dabar eina premjero pareigas.
Įpėdinių prireiks
Todėl nekyla abejonių, kad ir kitas prezidento pasikeitimas Kremliuje įvyks panašiai. Pirmoji V.Putino kadencija baigsis 2018 metais, antroji, jeigu jis dalyvaus rinkimuose, tik 2024 metais.
Bet jeigu V.Putinas turėtų pasitraukti iš Kremliaus jau šiandien, kas gi galėtų jį pakeisti?
D.Medvedevo grįžimas į prezidento kėdę, greičiausiai, neįmanomas. Kaip rašo Tvn24.pl, ne tie laikai, kad Kremliuje įsikurtų „liberalas“. Tai greičiau galėtų būti koks nors valdininkas iš V.Putino aplinkos, galbūt – kuris nors gubernatorius. Tarp kandidatų minimas sparčiai populiarėjantis Maskvos meras Sergejus Sobianinas.
Vis dėlto realiau, kad valdžią perims kuris nors „kietas“ Vakarų priešas. Tarkim, vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas, nors jam trūksta stipraus užnugario ir jis neretai lyginamas su Vladimiru Žirinovskiu.
Pagrindinis Vakarų priešas
Anot Tvn24.pl, V.Putino įpėdinių sąrašo viršuje šiuo metu yra Sergejus Šoigu. Dirbtinis armijos generolas, gynybos ministras, dėl karo Donbase ir paaštrėjusių santykių su NATO jis tapo antru žmogumi Rusijoje.
Antroji kandidatūra, kurią galima vertinti kaip įmanomą, taip pat yra generolas, tik KGB, Sergejus Ivanovas, prezidento administracijos vadovas, tad irgi vienas svarbiausių asmenų valstybėje. Už S.Šoigu pečių – kariuomenė, už S.Ivanovo – specialiosios tarnybos, perėmusios KGB funkcijas.
Už S.Šoigu pečių – kariuomenė, už S.Ivanovo – specialiosios tarnybos, parėmusios KGB funkcijas.
Pasak Rusijos analitiko Pavelo Felgenhauerio, S.Šoigu buvo tas, kuris skatino V.Putiną pradėti karą su Ukraina dar 2014 metų balandį.
Per pastaruosius metus S.Šoigu ne kartą kalbėjo apie Rusijos karą ne tik su Ukraina, bet ir Vakarais. Naujausias jo pasisakymas kovo 2-ąją buvo apie tolimojo nuotolio bombonešių misijas įvairiose pasaulio vietose.
Sausio 30-ąją S.Šoigu pareiškė, kad Rusija sustiprins savo pajėgas, nukreiptas strateginėmis kryptimis. O tai yra Krymas, Kaliningrado sritis ir Arktis. Požymis, kad S.Šoigu gali ruoštis perimti valdžią Kremliuje, yra ir jo tarptautinis aktyvumas, tarkim, jis lapkritį lankėsi Kinijoje.
20 metų ministro patirtis
S.Šoigu gimė 1955 metais Tuvos autonominėje respublikoje. Įgijęs inžinieriaus išsilavinimą dirbo statybose, į politiką įsitraukė tik po 1991 metų, kai tapo iš pradžių Rusijos gelbėtojų forumo vadovu, o paskui – iš jo išaugusios Ypatingųjų situacijų ministerijos ministru. 20 metų atidirbęs šiose pareigose jis išpopuliarėjo.
2012 metais V.Putinas S.Šoigu paskyrė Maskvos srities gubernatoriumi, tais pačiais metais jis perėmė gynybos ministro kėdę.
Tapęs nesutarimų su Vakarais ir NATO „veidu“, S.Šoigu turi visas galimybes dar labiau išpopuliarėti – yra patyręs, stiprus fiziškai, kokius mėgsta rusai. Populiarumo lentelėse nusileidžia tik pačiam V.Putinui.
Pasak politologo Andrejaus Piontkovskio, jis yra „vienintelė asmenybė elite, kurią vis dar galima palyginti padoriai ir be apgavysčių pateikti žmonėms per pirmalaikius prezidento rinkimus“.
Konkurentas – iš Kremliaus
Vienintelis rimtas S.Šoigu konkurentas – S.Ivanovas. Tai jis minint 70-ąsias Aušvico išlaisvinimo metines apkaltino Lenkiją „istorijos klastojimu“, vėliau piktinosi Lenkijos noru rengti II pasaulinio karo pabaigos minėjimą šių metų gegužę.
S.Ivanovas priklauso artimiausių V.Putino žmonių ratui. Jie susipažino dar Leningrado KGB 1976 metais. Abu tuomet išvažiavo į Europą – V.Putinas į SSRS satelitą Rytų Vokietiją, o S.Ivanovas, kvalifikuotas anglų kalbos filologas, į Skandinavijos šalis. Žlugus Sovietų Sąjungai V.Putinas dirbo Sankt Peterburgo merijoje, o S.Ivanovas liko slaptojoje policijoje.
Kai V.Putinas tapo FSB vadovu, S.Ivanovas buvo pakviestas jo pavaduotoju, vėliau jis tapo gynybos ministru, vicepremjeru. Tiesa, apie jį kaip V.Putino įpėdinį kalbėta jau ir 2007 metais, bet tada prezidentas pasirinko D.Medvedevą.
Rezga intrigas
Palaikomas jėgos struktūrų klano S.Ivanovas sunaikino gynybos ministrą Anatolijų Serdiukovą, dabar kalbama, kad nori atkeršyti D.Medvedevui.
V.Putinui vėl grįžus į prezidento pareigas, S.Ivanovas tapo prezidento administracijos vadovu – tai vienos svarbiausių pareigų šalyje.
Čia jis pradėjo užkulisinius žaidimus. Palaikomas jėgos struktūrų klano jis sunaikino gynybos ministrą Anatolijų Serdiukovą, dabar kalbama, kad nori atkeršyti ir D.Medvedevui, kuris užėmė jam žadėtas pareigas Kremliuje.
S.Šoigu gali tikėtis kariuomenės generolų paramos, o S.Ivanovas yra puikiai įvaldęs subtilius politinius žaidimus ir tokiu būdu randa sau svarbių partnerių. Galbūt jis galėtų tikėtis ir senųjų draugų iš KGB paramos, jeigu taptų rimtu kandidatu pakeisti V.Putiną.
