„Wikileaks“ atstovas Julianas Assange'as Londone vykusioje spaudos konferencijoje taip pat pareiškė, kad Afganistane buvo įvykdyti „tūkstančiai“ karo nusikaltimų.
„Teismas turėtų aiškiai nuspręsti, ar iš tiesų ten būta nusikaltimų. Atrodo, jog šioje medžiagoje esama įrodymų apie karo nusikaltimus“, – sakė jis.
J.Assange'as kaip pavyzdį pateikė ataskaitą apie vieną raketų smūgį vienam namui, kuriame žuvo septyni vaikai.
Paklaustas, ar nutekintuose dokumentuose esama kokios nors informacijos apie artimiausiais metais planuojamus tarptautinių pajėgų išvedimus, „Wikileaks“ įkūrėjas atsakė: „Manau, kalbėti dar per anksti.“
„Akivaizdu, jog (šie dokumentai) atskleis, kokie buvo pastarieji šešeri karo metai ir kokia kryptimi turi keistis šis karas“, – pridūrė jis.
Paklaustas, ko tikėjosi iš šios informacijos paviešinimo, J.Assange'as atsakė: „Tikėtino gilaus supratimo ir kruopštaus tyrimo Afganistano kare, taip pat tikėtinų pokyčių dėl karo (nusikaltėlių) baudžiamojo persekiojimo politikos ir nuodugnių svarstymų, žinant... kaip jie nori veikti toliau“.
„Wikileaks“ gautą įslaptintą informaciją perdavė trims leidiniams: JAV dienraščiui „The New York Times“, Vokietijos žurnalui „Der Spiegel“ ir britų dienraščiui „The Guardian“.
Prieštaringiausi kaltinimai susiję su pareiškimais, kad Pakistanas, vienas iš svarbiausių JAV sąjungininkų, leidžia savo šnipams tiesiogiai susitikinėti su Talibanu.
Šį įslaptintos informacijos nutekinimą griežtai pasmerkė Baltieji rūmai, pareiškę, jog toks žingsnis gali sukelti pavojų žmonių gyvybėms ir nacionaliniam saugumui.
„Mums ne naujiena, kad grupuotės, kurių piktnaudžiavimą atskleidžiame, mėgina kritikuoti žinianešius, – sakė J.Assange'as. – Neįžvelgiame jokio skirtumo Baltųjų rūmų atsake į šį atvejį.“
Jis taip pat gynė paviešintų dokumentų šaltinių ir informacijos patikimumą.
„Bendraujant su bet kuriuo šaltiniu, reikia vadovautis sveiku protu – tai nereiškia, jog reikėtų užmerkti akis, – aiškino J.Assange'as. – Neturime priežasčių abejoti šių dokumentų patikimumu.“
