1912-ųjų balandį, kai iš Sautamptono Anglijoje į Niujorką Amerikoje plaukęs „Titanikas“ nuskendo, žuvo daugiau nei 1,5 tūkst. laive buvusių žmonių.
Katastrofos priežastimi jau daugelį metų įvardijamas laivo susidūrimas su dideliu ledkalniu. Tačiau dabar, remiantis naujais įrodymais, teigiama, kad iš tiesų „Titaniko“ korpuse net tris savaites – iki pat „pasisveikinimo“ su ledkalniu – ruseno gaisras, apie kurį keleiviams nebuvo pranešta.
Specialistai ir anksčiau kalbėjo apie gaisro laive teoriją. Bet dabar nauja retų „Titaniko“ nuotraukų analizė paskatino tyrėjus vėl prabilti apie laivą esą pražudžiusias liepsnas.
Žurnalistas Senanas Molony, jau daugiau nei 30 metų tyrinėjantis „Titaniko“ tragediją, teigia išanalizavęs laivo inžinierių nuotraukas, padarytas dar prieš tai, kai jis išplaukė iš laivų statyklos Belfaste.
S.Molony teigimu, nuotraukose jis pastebėjo 9 metrų ilgio juodas žymes laivo korpuso priekyje – maždaug toje vietoje, kur laivas trenkėsi į ledkalnį.
Laivo įgula iš kompanijos, pastačiusios „Titaniką“, vadovo Bruce'o Ismay buvo sulaukusi griežtų instrukcijų jokiu būdu nepranešti apie gaisrą keleiviams.
„Nuotraukose matyti korpuso vieta, kur smogė ledkalnis. Panašu, kad prieš laivui dar išplaukiant iš Belfasto ta vieta buvo silpnesnė, pažeista“, – teigė S.Molony.
Kiti ekspertai vėliau patvirtino, kad juodas žymes greičiausiai paliko gaisras, kilęs patalpoje, kur buvo laikomi degalai. Esą 12 žmonių komanda dar bandė užgesinti liepsnas, bet gaisras jau buvo per didelis, kad jį būtų įmanoma suvaldyti.
Be to, laivo įgula iš kompanijos, pastačiusios „Titaniką“, vadovo Bruce'o Ismay buvo sulaukusi griežtų instrukcijų jokiu būdu nepranešti apie gaisrą keleiviams. Pastarųjų iš viso buvo 2,5 tūkst.
Tad gaisras tris savaites tirpdė plieninį laivo korpusą, ir kai „Titanikas“ susidūrė su ledkalniu, korpusas lengvai trūko, o laivas greitai nuskendo.
„Oficialiame tyrime nelaimė kone pavadinama likimo smūgiu. Bet tai nėra paprasta susidūrimo su ledkalniu istorija. Į viena susiliejo trys faktoriai: ugnis, ledas ir nusikalstamas apsileidimas. Apie gaisrą buvo žinoma, bet nebuvo skelbiama. Laivas net neturėjo būti nuleistas į jūrą.
Britų parlamentas 1912 metas po katastrofos iš tyrėjų išgirdo, kad laivas plaukė per dideliu greičiu, tad įgula nespėjo išvengti pražūtingo susidūrimo su ledkalniu.