„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Tobula koronaviruso audra – gelbėjimosi ratas Europos kairiesiems?

Maždaug dešimtmetį Europoje kairiosios partijos kukliai gūžėsi stebėdamos, kaip išdidžiai galvas kelia dešinieji, bet panašu, kad gandai apie kairės mirtį buvo gerokai perdėti – o prie to prisidėjo tiek koronaviruso pandemija, tiek išblėsęs visuomenių noras veržtis diržus čia ir dabar. Svarbus ir progresyvių jėgų dėmesys klimato kaitai.
Norvegijos leiboristų partijos lyderis Jonas Gahras Støre švenčia pergalę rinkimuose
Norvegijos leiboristų partijos lyderis Jonas Gahras Støre (antras iš dešinės) švenčia pergalę rinkimuose / „Scanpix“ nuotr.

Kaip „Politico“ pastebėjo žurnalistas Paulas Tayloras, į madą Senajame žemyne grįžta socialinio teisingumo ir gerovės valstybės idėjos. Ne visur – ypač išsiskiria Rytų Europa, tačiau tendencija aiški.

Antai rugsėjį rinkimuose Norvegijoje triumfavo Leiboristų partija, įveikusi centro dešiniųjų suburtą koaliciją, kuri glaudžia ir prieš imigraciją nusistačiusius populistus.

Tai reiškia, kad dabar visose Šiaurės šalyse valdo socialdemokratai, nors kai kur jiems teko paminti tradicinius principus ir, tarkime, pažadėti, kad vykdys griežtesnę migracijos politiką.

Kairieji taip pat valdo Ispanijoje ir Portugalijoje, o Italijoje centro kairės Demokratų partija – viena svarbiausių premjero Mario Draghi kabineto rėmėjų parlamente. Bene svarbiausia tai, kad socialdemokratai gali įspūdingai sugrįžti į valdžią Vokietijoją, kurios sekmadienį laukia rinkimai.

Kas lemia tokią bangą? Vytauto Didžiojo universiteto docentas dr. Andžejus Pukšto 15min vardijo: žmogaus teisės, socialinis teisingumas, o svarbiausia – pandeminė realybė.

Be to, galbūt tiesiog baigiasi natūralus politinis ciklas – rinkėjai nori, kad veidai ir tuo pačiu sprendimai keistųsi. Įmanoma ir JAV įtaka – Donaldą Trumpą ten pakeitė Joe Bidenas, kurio administracijos progresyvumas galėjo įkvėpti panašių pažiūrų partnerius Europoje.

„Zuma“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas
„Zuma“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

Galiausiai yra apžvalgininkų, tiesiai sakančių, kad dešinieji – vėlgi, ne visur – patys kalti, nes ilgą laiką gana atsainiai formavo kovos su klimato kaita politiką arba išvis jos nevykdė. Gi progresyvios politinės jėgos apie ekologiją kalba jau seniai, o skaudi vis radikalesnių orų realybė susirūpinti klimato privertė ir vidutinį rinkėją.

„Fundamentali įžvalga, kad atsirado daugiau erdvės kairiajai politikai, teisinga. Kita vertus, yra daug išlygų“, – 15min vis dėlto tvirtino Vyriausybės strateginės analizės centro politikos analitikas, Rytų Europos studijų centro asocijuotas tyrėjas Justinas Mickus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs