Karaliaus Tutmozio II kapas buvo vienintelis neatrastas XVIII Egipto dinastijos karališkasis kapas. Tačiau visai neseniai egiptiečių archeologai jį aptiko Tėbų nekropolio vakariniuose slėniuose netoli Luksoro miesto.
Mokslininkai anksčiau manė, kad šios dinastijos faraonų laidojimo vieta yra kitur.
Kapas buvo rastas vietovėje, žinomoje kaip karališkųjų moterų amžinojo poilsio vieta. Tačiau archeologams pasiekus laidojimo vietą, aptikti papuošimai, kurie bylojo čia esant palaidotą faraoną.
„Dalis lubų tebebuvo nepažeistos – mėlynai nudažytos lubos su geltonomis žvaigždėmis. O mėlynai dažytos lubos su geltonomis žvaigždėmis randamos tik karalių kapavietėse“, – BBC sakė misijos vadovas daktaras Piersas Litherlandas.
Šis radinys P.Litherlandą netgi sugraudino. BBC jis pasakojo apsiverkęs, vos išėjęs iš kapavietės.
„Kai susiduri su kažkuo, ko nesitikėjai rasti, emociškai tai labai sukrečia“, – pasakojo jis.
Pasak jo, šis atradimas atskleidė ankstyvosios XVIII dinastijos karalių kapų paslaptį.
Tutmozio II palaikai buvo rasti dar prieš du dešimtmečius, tačiau pirminė laidojimo vieta iki šiol nebuvo nustatyta.
P.Litherlandas pasakojo, kad kapavietės laiptai ir didžiulis žemyn vedantis koridorius „bylojo apie didingumą“. Prieš patekdami į palaidojimo kambarį archeologai turėjo peršliaužti 10 m ilgio praėjimu pro maždaug 40 kv. cm angą.
Rasti artefaktai galutinai patvirtino, kad šis kapas priklausė Tutmoziui II.
P.Litherlando vadovaujami archeologai buvo iškėlę teoriją, kad šis kapas buvo užtvindytas praėjus maždaug šešeriems metams po palaidojimo, todėl viskas galėjo būti perkelta į kitą vietą.
Tutmozis II buvo Tutanchamono protėvis. Pastarojo kapavietė britų archeologų atrasta dar 1922 m.
Jis geriausiai žinomas kaip karalienės Hačepsutos, laikomos viena žinomiausių Egipto faraonų ir viena iš nedaugelio faraonų moterų, valdžiusių savarankiškai, vyras.